Vakar nerimą kelianti situacija buvo aptarta mero Vytauto Grubliausko kabinete, kuriame svečiavosi Vidaus reikalų (VRM) viceministras Darius Urbonas ir Klaipėdos savivaldybės vadovai.
Didžiausią projektą, Klaipėdos baseiną, miesto Savivaldybė šįmet jau įgyvendino. Likusiems 12 projektų yra numatyta 23 mln. 227 tūkst. eurų iš ES struktūrinių fondų lėšų. Tačiau iš įspūdingos sumos kol kas ambicingi projektai sulaukė apie pusės milijono eurų.
Pagal šį rodiklį Klaipėda, palyginti su kitais Lietuvos miestais, yra tarp blogiausiųjų.
Mero V. Grubliausko teigimu, tokia statistika kelia didelį susirūpinimą.
"Tenka konstatuoti, kad Klaipėda yra atsidūrusi tarp atsiliekančiųjų. Be Klaipėdos baseino, kuris jau užbaigtas ir sutvarkytas, iki šių metų pabaigos iš esmės Europos Sąjungos lėšų gauta tik Bastionų kompleksui ir jo prieigom sutvarkyti - 359 tūkstančiai eurų. Dar 108 tūkstančiai - Malūno parko teritorijai sutvarkyti. Visos kitos pozicijos, kurių yra dar dešimt, išmokėtų lėšų kontekste lygios nuliui. Septyni projektai - beviltiški", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Grubliauskas.
Pasak jo, problema yra sisteminė. Jis Klaipėdos savivaldybę kritikavo dėl negebėjimo planuoti, projektuoti ir įgyvendinti.
"Kalbama apie bankrotus, institucijų iškeliamus barjerus. Vidaus reikalų ministerijai ir Regioninės plėtros departamentui tai kelia didžiulį susirūpinimą. Jeigu iki metų pabaigos nebus pokyčių, galimai prarasime daug lėšų. Tai yra sisteminė grėsmė.Administracijai ir tam tikriems padaliniams tai yra stiprus signalas. Duota savaitė prognozėms, kiek potencialiai galima dar gauti Europos Sąjungos lėšų iki metų pabaigos", - teigė uostamiesčio vadovas.
V. Grubliauskas netgi užsiminė apie galimą problemos vertinimą politiniame lygmenyje. Jis pridėjo, kad už Taryboje tvirtinamus sprendimus atsakomybę prisiima Savivaldybės administracija, tad visa kritika skrieja jos link.
"Pasigesta miesto, Administracijos, projektų įgyvendintojų reakcijos. Pats VRM siūlo pagalbą bendradarbiaujant su institucijomis. Bet kodėl nebuvo anksčiau beldžiamasi ir mušama pavojaus varpais? Kiekvienas projektas turi savo kuratorių, kurių taip pat reikės paklausti, kodėl esame tokioje situacijoje", - rėžė V. Grubliauskas.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas įvardijo keletą priežasčių, kodėl projektai stringa: institucijų reikalavimai ir prastas rangovų darbas.
"Keli projektai yra rezonansiniai, sudaro didelę dalį, apie 20 procentų, visų projektų vertės. Bastionų komplekso projekte daromas poveikio aplinkai vertinimas, nes to reikalavo Kultūros paveldo departamentas (KPD). Dėl to procedūros yra užsitęsusios, nors projektas jau eina į pabaigą. Tačiau per šią procedūrą prarandame metus", - tikino S. Budinas.
Jis priminė, kad dėl trikdžių kai kurie projektai pajudėjo vos iš trečio karto, nes sprendimams nepritarė ekspertai. O štai Dangės upės krantinių rekonstrukcijos ir prieigų sutvarkymo projekte teko keisti rangovą, mat darbus vykdžiusi įmonė bankrutavo.
"Projektavimo įmonės gana silpnos. Iki 2020 metų mums reikia pasirašyti rangos darbų sutartis. Bet kuriuo atveju per tą laiką jas pasirašysime. Dėl rangovų priemonių bus imtasi. Tikrai šis klausimas mano darbotvarkėje bus pats pirmas. Kiekvieną savaitę reikės ir pačiam asmeniškai imtis priemonių, kad viskas būtų prižiūrima. Paprašiau savo darbuotojų, kad konkretus veiksmų planas būtų pateiktas per savaitę. Tikiuosi, kad viską pavyks suvaldyti. Tikrai bus nedovanotina, jeigu mes nesugebėsime įgyvendinti šių projektų", - sakė Savivaldybės administracijos direktorius.
Tikimasi, kad iki metų pabaigos pajudės futbolo mokyklos ir baseino pastato konversijos I etapo projektas, kuriam numatyta 1 mln. 204 tūkst. ES struktūrinių fondų lėšų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą