Tačiau, pasak socialinių darbuotojų atstovų, to negana. Teigiama, kad ir po šios malonės uostamiestyje dirbantiems socialiniams darbuotojams bus tikslingiau važiuoti ieškotis darbo į kaimyninius miestus, kur šios profesijos žmonės esą labiau vertinami.
Gargžduose geriau?
"Pavyzdžiui, Gargžduose ir Kretingoje socialiniai darbuotojai gauna didesnius atlyginimus nei klaipėdiečiai. Tad mūsų specialistai jau geriau važiuoja dirbti į Gargždus. Jau nekalbu apie sostinę, kur neatskaičius mokesčių socialiniai darbuotojai uždirba 909 eurus, o šiemet jiems dar 50 proc. kils algos", - skirtumus vardijo Šeimos ir vaiko gerovės centro profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Roma Martinkevičienė.
Pasak jos, praėjusių metų pabaigoje atrodė, kad Savivaldybės darbuotojai ir politikai juos suprato, ir buvo kalbama apie didesnius atlyginimus, bet dabar viskas padaryta kitaip, nei kalbėta.
"Pernai gruodžio pabaigoje buvo kalbėta, kad galima socialiniams darbuotojams pridėti 30 proc. prie atlyginimo iš sutaupytų socialinėms reikmėms skirtų lėšų. Bet sausio pradžioje viskas apsivertė - dabar jau kalbama, kad visų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo kintamoji dalis didės 8 proc. Suprantame, kad visiems reikia didesnių atlyginimų, bet taip realiai niekas neišspręsta dėl socialinių darbuotojų atlyginimų", - pasakojo R. Martinkevičienė.
Esą dar skaudžiau dėl tokios situacijos žinant, kad Gargžduose socialiniams darbuotojams atlyginimai per pastaruosius kelis mėnesius padidėjo 20 proc. Baiminamasi, kad ateityje Klaipėdoje ne tik neliks gerų socialinių darbuotojų, bet iš viso nebus kam dirbti.
Nekalbant apie skirtingų miestų socialinių darbuotojų atlyginimų skirtumus, pasak jos, ir pačioje Klaipėdoje atlyginimai skiriasi.
"Tie, kurie finansuojami iš valstybės biudžeto, gauna apie 178 eurais daugiau nei tie, kurie finansuojami iš Savivaldybės biudžeto. Nors darbuotojai yra tos pačios kvalifikacijos, turi tokį pat išsilavinimą ir identišką darbo stažą", - pasakojo R. Martinkevičienė.
Jos duomenimis, aukščiausios kvalifikacijos socialinis darbuotojas, turintis daugiau nei dešimties metų darbo stažą, dabar Klaipėdoje "į rankas" gauna maždaug 460 eurų.
"Parašėme daugybę raštų į įvairias ministerijas, į prezidentūrą, bet kol kas jokios apčiuopiamos naudos, išskyrus tuos visiems biudžetininkams žadamus 8 procentus. Todėl ir planuojame šį ketvirtadienį ryte piketuoti prie Savivaldybės", - pasakojo profesinės sąjungos pirmininkė.
Ji prisiminė, kad panašią piketo akciją socialiniai darbuotojai jau rengė 2011-aisiais. Tuomet visi piketuojantys vilkėjo juodai.
"Realiai per tuos septynerius metus niekas ir nepagerėjo. Ne, šiemet juodai nesirengsime, bet turime paruošę ypatingą dovaną", - intrigavo R. Martinkevičienė.
"Diskusijos tebevyksta"
"Iš tiesų domėjomės, kokia situacija yra kituose miestuose. Pavyzdžiui, Gargžduose dirbantiems socialiniams darbuotojams prieš Naujuosius atlyginimus kėlė 10 proc., o po Naujųjų - dar 11 proc. Ir buvo keliama nekintamoji atlyginimo dalis. O Klaipėdoje dabar siūloma visiems biudžetininkams nekintamąją dalį didinti 8 proc., o kintamąją - 7 proc. Tarsi tikrai galime tuo pasidžiaugti. Bet nereikia pamiršti, kad kintamąją dalį kiekvienam skiria įstaigos vadovas, atsižvelgęs į darbo rezultatus ir t. t., tad vieniems ta kintamoji dalis gali būti didesnė, kitiems - mažesnė", - pasakojo socialinis darbuotojas, politikas Saulius Liekis.
Visgi, pasak jo, neatrodo, kad Klaipėdoje socialiniai darbuotojai yra palikti likimo valiai. Esą diskusijos dėl atlyginimo didinimo ateityje tebevyksta.
"Ir šį pirmadienį vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komitete pirmininkė Jolanta Skrabulienė siūlė, kad šiemet dar kartą būtų peržiūrėta, kiek lieka nepanaudota socialinėms reikmėms skirtų lėšų ir, jei tokių yra, būtų peržiūrėti ir socialinių darbuotojų atlyginimai. Manau, kad turime investuoti ne tik į socialinę gerovę, bet ir į žmones. Kalbama apie tai, kad tai neturėtų būti vienkartinis algų padidinimas", - vakar kalbėjo S. Liekis.
Tyko pavojai
Nenorėdami pyktis su kitų biudžetinių įstaigų darbuotojais, socialiniai darbuotojai viešojoje erdvėje visgi neretai pabrėžia, kad jų profesija yra labai pavojinga, tad vien dėl to jų atlyginimai turėtų didėti solidžiau.
Tad paprašėme socialinių darbuotojų pasidalyti savo kasdienybės akimirkomis, nes daugelis neįsivaizduoja, kur slypi tie pavojai.
"Būna ir tokių dienų, kai eidamas į namus pas paslaugos gavėją nežinai, ar išeisi gyvas ir sveikas", - "Vakarų ekspresui" pasakojo Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre dirbanti Inga Guliakova.
Nors ji priklauso tai kategorijai socialinių darbuotojų, kurie atlyginimą gauna iš valstybės biudžeto, taigi šiek tiek didesnį nei gyvenantys iš Savivaldybės kišenės, visgi moteris neslėpė, kad dirbti šį darbą gali tik tos moterys, kurios turi dirbančius vyrus.
"Mes dažnai tarpusavyje pasikalbame, kad tarsi darome labdarą. Gaudami mažus atlyginimus gelbėjame kitas šeimas, kurios dažnai tos mūsų pagalbos net nenori. Dirbame su socialinės rizikos šeimomis, kurios yra įtrauktos į apskaitą. Taigi mūsų teikiamos paslaugos yra priverstinės. Gauname informaciją iš vaiko teisių apsaugos specialistų ir turime lankytis tose šeimose. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra kūdikis, ateiname kas antrą dieną. O šeimų būna visokių - ir girtaujama, ir narkotikai vartojami. Ką ir kalbėti apie aplinką, kurioje tos šeimos gyvena. Niekada nežinai, kur pateksi ir ką surasi", - pasakojo I. Guliakova.
Socialinė darbuotoja sakė ne kartą susidūrusi su agresija, ne kartą kilo minčių, kad gali tekti bėgti.
"Pačios turime savo šeimas ir vaikus, tad, pajutusios kylančią grėsmę, stengiamės pasišalinti, bet, žinoma, labai nemalonu patekti į tokias situacijas", - pripažino I. Guliakova, bet sakė vis tiek labai mylinti šį darbą ir dirba jį jau ketvirtus metus.
Milijonai jau paskirstyti?
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė nustebo, kad rengiamasi piketuoti kaip tik tą dieną, kai miesto Tarybai bus siūloma visų biudžetinių įstaigų, tarp jų ir socialinių, darbuotojams atlyginimus didinti 15 procentų.
"Biudžete šiemet planuojama tam skirti maždaug 4 milijonus eurų", - kad biudžetinių įstaigų darbuotojai nėra palikti likimo valiai, sakė A. Daujotienė.
Departamento direktorė svarstė, kad po kurio laiko vėl bus galima įvertinti esamą situaciją ir pagal galimybes ieškoti kitų sprendimų.
Nuo 2012-ųjų socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms iš valstybės biudžeto Klaipėdos savivaldybei kasmet skiriami 7 milijonai eurų. Pernai maždaug 5 milijonai liko nepanaudoti, tad jie grįžo į bendrą Savivaldybės biudžeto katilą ir bus paskirstyti kitoms socialinėms reikmėms.
"Nereikia galvoti, kad tos lėšos guli niekam nereikalingos. Dažnai klaidingai sakoma, kad tie nepanaudoti pinigai yra sutaupyti. Jie tiesiog yra naudojami įvairioms kitoms socialinėms reikmėms. 2018-ųjų biudžete tas lėšas jau esame numatę kam paskirstyti. Pavyzdžiui, planuojame pirkti globos namų vaikams socialinius butus, pritaikyti butus neįgaliesiems, remontuoti nakvynės namus, taip pat reikia statyti senelių globos namus, tad jų projektas irgi bus rengiamas iš šių lėšų ir t. t.", - vardijo A. Daujotienė.
Tad jei būtų nuspręsta dalį tų lėšų skirti papildomai didinti socialinių darbuotojų atlyginimus, kai kuriems išvardytiems objektams tektų ieškoti lėšų iš kitur.
"Nesinori išskirti vieno biudžetinių įstaigų sektoriaus ir supriešinti jo su kitais"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Kalbant apie socialinių darbuotojų minėtus 30 proc., kiek neva galėtų kilti jų atlyginimai, noriu pabrėžti, kad tai tikrai nebuvo politikų pažadas. Tiesiog vienoje iš diskusijų su Savivaldybės darbuotojais kažkas tarstelėjo, kad taip galėtų būti, o kiti kaipmat tuos skaičius pasigavo.
Kaip tik pavedžiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai atlikti vertinimą, kiek miestas dar galėtų surasti resursų. Juos įvertinus, galbūt antroje metų pusėje paaiškės, kad šis atlyginimų pakėlimas dar nebaigtinis procesas. Aš už tai, kad investicija į žmogų yra labai svarbi ir į tai turime žiūrėti jautriai, bet atsakingai. Tad šiandien dar nereikėtų žarstytis skaičiais, nes už jų stovi žmonių lūkesčiai.
Nesinori išskirti vieno biudžetinių įstaigų sektoriaus ir supriešinti jo su kitais. Reikėtų nepamiršti, kad Klaipėdoje yra nemažai įvairių grupių, kurioms atlyginimų kėlimo klausimas yra svarbus, tad išskirti vien socialinius darbuotojus, pamirštant, pavyzdžiui, auklytes ar kultūrinio sektoriaus darbuotojus, kurie gauna dar mažesnius atlyginimus, būtų neteisinga. Į šį klausimą reikia pažvelgti sistemiškai.
Šiomis dienomis turėtų būti išplatintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paaiškinimas, kaip ši situacija yra matoma iš darbdavio pusės, turėtų būti numatytos ir galimos perspektyvos. Bet iš to daryti tam tikrą politinį spaudimą ar kelti emocinę įtampą tikrai nereikėtų.
PAVOJINGA PROFESIJA. Nenorėdami konfliktuoti su kitų biudžetinių įstaigų darbuotojais, socialiniai darbuotojai visgi pabrėžia, kad jų profesija yra pavojinga, tad verta didesnio atlygio. Socialinės darbuotojos neslepia kartą susidūrusios su agresija, ne kartą kilo minčių, kad gali tekti bėgti. Redakcijos archyvo nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą