Kodėl sunerimę Klaipėdos uostininkai

Kodėl sunerimę Klaipėdos uostininkai

Krova Klaipėdos uoste vis auga, tačiau uostininkai neslepia nerimo. Pasikeitė valdžia, sulaukiama įvairių pasiūlymų, kaip tobulinti uosto darbą. Jau apmokestintos ir uosto rinkliavos, ir pelno mokestis mokamas.

Pagal krovos prieaugį tonomis šių metų pirmąjį pusmetį Klaipėdos uostas yra antras tarp 11 rytinės Baltijos jūros uostų - po Rusijos Sankt Peterburgo uosto. Mūsų uoste krovinių padaugėjo 1,6 mln. tonų. Kituose uostuose arba išliko pernai metų lygis, arba jis sumenko. Ypač krovos rezultatai pablogėjo Primorske, Ust Lugoje, Vetnspilyje.

Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vidmanto Dambrausko, Klaipėdos uoste išlieka krovos augimo tempas, todėl yra tikimybė, kad šie metai baigsis pasiekus 5-6 proc. augimą, palyginti su pernai metais. Jis pasidžiaugė tuo, kad kasmet uoste atsiranda viena įmonė, kuri patempia visą uosto krovą į viršų. Šiemet pirmą pusmetį tai daro LKAB "Klaipėdos Smeltė". Daug metų investicijos į jos naudojamų krantinių infrastruktūrą nesulaukė grąžos, o šiemet įvyko lūžis.

"Mus labai neramina bendra Lietuvos ir Latvijos uostų tendencija. Keturi uostai - Klaipėda, Ryga, Ventspilis, Liepoja dirba beveik su tais pačiais krovinių srautais. Mūsų uoste jau nemažai metų krova vis auga, bet apskritai krovinių Baltijos šalių uostuose mažėja. Tai lems dar didesnę konkurenciją, kovos už kiekvieną toną nuožmumą. Todėl galime džiaugtis tik trumpai ir neatsipalaiduoti negalime", - sakė V. Dambrauskas.

Pasak jo, tokia situacija reikalauja atsargiai elgtis su karve, duodančia pieno, ar medžiu, nokinančiu obuolius. "Kartkartėmis vis atsiranda tam tikrų valstybės tarnautojų, norinčių ką nors keisti Klaipėdos uoste - ar metodiką, ar rinkliavas, ar sistemą ir t. t.

Noriu atkreipti dėmesį, kad dabartinė Klaipėdos uosto sistema yra viena geriausių Lietuvoje. Tai gerai subalansuotas verslo ir valstybės modelis. To įrodymas - uosto rezultatai. Negi Lietuvoje nėra kitų sričių, kuriose reikalingas valdžios įsikišimas. Nejudinkime, nelenkime medžio, kuris šiandien duoda vaisius, netampykime po pievą karvės, kuri šiandien duoda daugiausia pieno mums visiems, t. y. Lietuvos valstybei. Norėčiau asmeniškai padėkoti šalies premjerui Sauliui Skverneliui. Po to, kai jis pavasarį apsilankė Klaipėdos uoste, sumažėjo visokių svarstymų ir įrodinėjimų, ko nereikia daryti. Premjeras supranta, kad šią vieną geriausių Lietuvoje sistemų reikia saugoti", - sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas V. Dambrauskas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder