"Kultūros fabrikui" - politikės antausis

Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė mano, kad Taryba šiam žingsniui turėtų nepritarti, ir pateikė argumentus, kodėl to nereikėtų daryti. Į juos sureagavo "Kultūros fabriko" projektą valdančios VšĮ "Klaipėda ID" vadovas Simas Simanauskas, pagrasinęs politikei net teismu už šmeižtą. Akis į akį jie susikibo "Kultūros fabriko" atstovų ir miesto Tarybos narių susitikime.

Dykai nieko nenori

"Kultūros fabrike" veikiančio Šeiko šokio teatro įkūrėjos Agnijos Šeiko teigimu, naujai siūlomas kainynas turėtų kilstelėti nuomos kainas visiems "Kultūros fabrike" įsikūrusiems kūrėjams.

"Ar miestui svarbu turėti kultūros įstaigą ir ją išlaikyti, suteikti menininkams galimybę ten būti? Ar tai turi dotuoti miestas? Kūrėjai tada galėtų dirbti mokėdami mažiau. Tai yra mitas, kad menininkai visko nori už dyką. Bet žinant, kiek kainuoja išlaikyti spektaklius, išlaikyti trupes, nėra įmanoma to padaryti, kai taip staigiai keliamos sumos", - kalbėjo A. Šeiko.

A. Šeiko teigimu, "Kultūros fabriko" patalpų nuomos kainos yra mažesnės už rinkos kainą. Ji tikino, kad siūlomos naujos nuomos kainos nėra didelės, tačiau menininkams bet koks staigus kainų kilimas yra be galo skausmingas.

"Nesinori 30 procentų miesto mums skiriamos sumos atiduoti vien tik už nuomą", - apie tai, kas būtų, jei bus patvirtintas naujai siūlomas kainynas, pasakojo šokio teatro įkūrėja.

Jos teigimu, Šeiko šokio teatras šiuo metu per mėnesį sumoka nuo 1,2 tūkst. iki 2 tūkst. eurų už "Kultūros fabrike" praleistų valandų skaičių repeticijų salėje, biure ir scenoje.

"Pagal naują kainyną auga repeticijų salės nuomos kaina. O profesionalams reikia daug valandų repetuoti. Bet klausimas ne tik apie kainas. Tai yra ir miesto pozicijos klausimas", - dėstė A. Šeiko.

Kodėl nori keisti kainą?

Praėjusią savaitę ji dalyvavo ir susitikime tarp miesto Tarybos ir "Kultūros fabriko" atstovų. Jame susirinkę politikai "Kultūros fabriko" vadovės R. Masalskienės klausė, kodėl įstaiga pati nori nustatyti kainas, o ne palikti šį klausimą spręsti Tarybai, kaip buvo iki šiol.

R. Masalskienė teigė, kad neseniai tarybai buvo pateiktas kainų projektas. Anot jos, po to, kai diskusijos joje užtruko, "Kultūros fabriko" vadovai suprato, kad yra juridinė galimybė kainų su Taryba net nederinti. Šį pasiūlymą jie pateikė ir patiems Tarybos nariams.

R. Masalskienė pabrėžė, kad praėjusiais metais pasikeitė "Kultūros fabrike" vykusių renginių pobūdis, tad sumažėjo pajamos.

"Norint pakeisti kainas, reikia įsigilinti į visas aplinkybes ir faktorius, kitaip žvelgiant iš šono atrodo, kad štai, tiesiog kažką pakėlė. Išties mūsų pasiūlymas turi argumentų", - teigė "Kultūros fabriko" vadovė.

Ji pasakojo, kad 2015 metais menininkams taikoma nuomos kaina buvo nustatyta 4 eurai už kvadratinį metrą ir tokia ji taikoma iki šiol.

"Tačiau per šiuos 4 metus meno rezidentų mažėjo", - aiškino R. Masalskienė ir pabrėžė, kad ši maža kaina mažėjant ir pačių nuomininkų yra labai nuostolinga.

"Kultūros fabriko" vadovė sakė, kad Savivaldybėje sprendimas dėl naujo kainyno priėmimo trunka pernelyg ilgai, tad nori, kad įstaiga kainas reguliuotų ir nustatytų pati.

"Pajaučiame paklausą ir norime reguliuoti nors kartą per metus savo kainas. <...> Tačiau galime įdėti saugiklius ir nustatyti, kad bazinė kaina rezidentams turi dengti bazinę savikainą, skirtą tai erdvei. Bet koks auditorius tokiu atveju galės paskaičiuoti, ar mes neapsiskaičiavome", - teigė R. Masalskienė.

S. Simanauskas politikams teigė, kad "Kultūros fabrike" gali įsikurti 25 sričių menininkai ir kūrėjai, tačiau ne visada nuomos kainos turi kilti. Esą atsižvelgiant į patalpų užimtumą, dalies jų nuomos kaina gali ir atpigti. Jis pabrėžė, kad "Kultūros fabrikas" yra ne tik kultūros, tačiau ir verslo inkubatorius - kūrėjai turi skaičiuoti.

R. Masalskienė patvirtino, kad Všį "Klaipėda ID" panaudos sutartį dėl "Kultūros fabriko" patalpų su Klaipėdos miesto savivaldybe sudarė iki 2027 metų.

Kaltina šmeižtu

"Klaipėdos kultūros fabrikas, pasirodo, nebepriklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Jame kaip savo objekte tvarkosi tokia viešoji įstaiga "Klaipėda ID", buvusi KEPA (Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra - aut. past). Atlyginimų vidurkis joje siekia 2 tūkst Eur. KEPA norėjo padvigubinti paslaugų kainas rezidentams ("Kultūros fabrike" įsikūrusiems menininkams - aut. past.). Taryboje pavyko pristabdyti šį procesą. Tada KEPA pareiškia, kad Taryba net negali kištis į kainų nustatymą. "Kultūros fabrikas" virsta "Guzikų" ir komercinio kino fabriku", - prieš susitikimą savo "Facebook" paskyroje rašė Tarybos narė Nina Puteikienė.

Tokį pareiškimą "Klaipėda ID" vadovas S. Simanauskas įvertino kaip šmeižtą. Jis tikino, kad jei politikė ir toliau žarstysis tokiais kaltinimais, jis "atitinkamoms institucijoms įstatymo nustatyta tvarka" pateiks skundą.

Dienraščio žurnalistų kalbinama N. Puteikienė tokią "Klaipėda ID" poziciją vertino kaip spaudimą. Anot jos, jei "Kultūros fabrikas" siekia pelno, tokiu atveju jį reikėtų pervadinti, nes esą dabartinis pavadinimas klaidina miestiečius.

"Netiesa, kad didinamos kainos. 25-ioms pozicijoms skirtingai: vienur didinama, kitur mažinama. Be to, Nina Puteikienė sako, kad "Kultūros fabriko" darbuotojų atlyginimų vidurkis yra 2 tūkstančiai eurų (VšĮ "Klaipėda ID" darbuotojų atlyginimų vidurkis šių metų kovo mėnesį siekė 2 224,21 euro - aut. past.). Taip, mūsų organizacijoje toks vidurkis yra, tačiau tai nesusiję su "Kultūros fabriku", kurio darbuotojų atlyginimo vidurkis yra 1 500 eurų, o į rankas - dar mažiau", - dienraščiui komentavo S. Simanauskas.

Jis pabrėžė, kad "Kultūros fabrikas" nėra komercinis: "Tai vieta menininkams, kūrybininkams išsilaikyti ir daryti iš to verslą."

Anot jo, "Kultūros fabrikas" yra nuostolingas, tad savarankiškas kainų reguliavimas padėtų šią padėtį ištaisyti.

SAUGIKLIAI. "Kultūros fabriko" vadovė Raimonda Masalskienė įsitikinusi, kad Taryba turėtų leisti kainas keisti savarankiškai, tačiau būtini saugikliai.

Jono VALAIČIO nuotr.

Vieno pastato neužtenka

Ilgą laiką uostamiestyje virė diskusijos ne tik apie "Kultūros fabriko" paskirtį, tačiau ir kaip meno bendruomenei perduoti apleistą buvusio Klaipėdos komisariato kompleksą, įkurtą adresu Jūros g. 1.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas dar praėjusių metų lapkritį išreiškė palaikymą menininkų bendruomenei ir teigė, kad jei pastatas būtų atgaivintas, jį reikėtų pritaikyti meno reikmėms.

Menininkai sakė, kad pastato jiems reikia. Tačiau Vyriausybės įsitikinimu, teismams jo reikėjo dar labiau - šiais metais Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pasirašė nutarimą, kuriuo šis kompleksas bus perduotas valdyti VĮ Turto bankui.

Numatyta šį pastatą rekonstruoti, pritaikyti teismų funkcijoms atlikti ir nuomos teisėmis perduoti Klaipėdoje veikiantiems teismams įsikurti.

"Galbūt problema yra ta, kad mes sutapatiname kūrybines industrijas ir vieną pastatą su savo galimybėmis. Jei mes žvelgiame į kūrybines industrijas viso miesto mastu, vieno pastato nepakanka", - praėjusią savaitę vykusiame susitikime teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Buvusi mero pavaduotoja, Tarybos narė Judita Simonavičiūtė teigė, kad tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl menininkai prašė Jūros g. 1 namų komplekso. Deja, jų prašymo Vyriausybė neišgirdo. "Meno Klaipėdoje daug. Namų jam - ne", - sakė N. Puteikienė.

J. Simonavičiūtė teigė, kad miestui teks ieškoti dar vieno pastato menininkams. Anot jos, patalpų jame kaina turi skirtis nuo "Kultūros fabriko" įkainių. Esą tokiu atveju menininkai galėtų pasirinkti, ar mokėti brangiau ir kurti geresnėse patalpose, ar mokėti pigiau ir prisitaikyti prie naujų patalpų. "Kultūra išties turi skaičiuoti", - teigė Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas.

Ar leisti "Kultūros fabriko" vadovybei pačiai reguliuoti patalpų nuomos kainas, Taryba turės apsispręsti šį mėnesį.