Kultūros paveldo centre - piliavietė

Kultūros paveldo centre - piliavietė

Parengta septynerių metų Klaipėdos kultūros paveldo apsaugos strategija. Joje sudėliota, ką uostamiestis turėtų daryti iki 2023-iųjų, kad išsaugotų, atgaivintų savo kultūros paveldą ir tuo sudomintų žmones.

UAB "Civitta" parengtoje strategijoje teigiama, kad kultūros paveldo saugojimas, naudojimas, pažinimas ir atgaivinimas turi remtis visuomenei ir miesto istorijai svarbiausiais, iškiliausiais Klaipėdos miesto kultūros paveldo naratyvais. Pasak strategijos rengėjų, naratyvai šiuo atveju yra istorinės temos, vyravusios funkcijos, išlikusios ir atsispindinčios dabartinėje miesto struktūroje ir architektūroje.

Diskusijų su ekspertais ir miesto bendruomene metu išskirtiniais buvo laikomi šie naratyvai: uostamiesčio (jūrinis, vidaus vandenų paveldas bei su šiais objektais susijusi urbanistinė visuma), Klaipėdos senojo miesto (Senamiestis ir Naujamiestis, senąją miesto istoriją atspindinčios teritorijos), miesto-tvirtovės (ilgalaikės Klaipėdos gynybos istorijos atspindys).

Centriniu kultūros paveldo objektu pretenduoja tapti šiuo metu atkuriama Klaipėdos piliavietė. Taip pat svarbus vaidmuo tenka Bastionų kompleksui, planuojamai atkurti Šv. Jono bažnyčiai. Siūloma, kad šiuos objektus jungianti urbanistinė Turgaus gatvė būtų gyvybinga, lankoma ir mėgstama miestiečių ir svečių, tad ją siūloma paversti pėsčiųjų zona, tarpusavyje jungiančia kelis svarbiausius uostamiesčio istorinius objektus ar kompleksus. Esą užsienio miestų ir Pilies gatvės Vilniuje pavyzdžiai rodo, kad pėsčiųjų zonose miesto teritorijos tampa gyvybingesnės, patrauklesnės investicijoms, rekreacijai.

Rekomenduojama ilgalaikėje perspektyvoje siekti, kad visas Klaipėdos senamiestis būtų paverstas pėsčiųjų zona. Tam turėtų būti įgyvendinami Savivaldybės planuojami Bastionų gatvės ir Bastionų tilto projektai, pakoreguoti transporto srautai. Dėmesio siūloma skirti ir Liepų gatvei, kuri XIX a. pradžioje buvo gražiausia ir reprezentatyviausia miesto alėja, mėgstama karališkosios šeimos bei miestiečių.

Strategijoje numatyta daug įvairių priemonių kultūros paveldui puoselėti - nuo konferencijų, tyrimų iki viešųjų erdvių tvarkymo. Tam iki 2023 m. reikėtų 7,738 mln. Eur. Skaičiuojama, jog 72 proc. šios sumos, apie 5,5 mln., jau yra įtraukta į kitus Savivaldybės strateginio planavimo dokumentus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder