Kvapai Klaipėdoje: nėra skundo - nėra problemos

Šiais metais užregistruoti 2 skundai dėl kvapų, dienraštį informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.

Ji skaičiavo, kad nuo praėjusių metų liepos mėnesio iki metų galo užregistruoti apie 800 pietinėje miesto dalyje gyvenančių klaipėdiečių skundai.

Ketvirtadienį uostamiestyje vyko konferencija "Kvapų valdymo problemos ir galimybės", per kurią aptarta kvapų problemos aktualumas, priežastys ir efektyviausi situacijos valdymo būdai.

Kritikavo teisinę bazę

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorius Algimantas Paulauskas teigė, kad kvapų kontrolė yra sveikatos centrų funkcija. Tiesa, jis kritikavo esamą tvarką, pagal kurią nesant skundo, sveikatos centras tyrimo dėl taršos pradėti negali, nes tam nėra numatytų teisinių galimybių.

Tai, kad ši problema egzistuoja, "Vakarų ekspresui" patvirtino ir A. Šlepetienė. "Teisės aktai reglamentuoja, kad tik gavusi skundą galiu pradėti jo nagrinėjimą. Mūsų institucija neatlieka neplaninių patikrinimų - neturiu tokių įgaliojimų", - sakė ji.

Anot A. Paulausko, esama tvarka, pagal kurią be skundo negalima pradėti tyrimo, lemia, kad šalinamos pasekmės, bet ne taršos priežastys. Būtent nemalonūs kvapai dažniausiai signalizuoja apie oro užterštumą.

Kvapų pynė

"Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad dėl užteršto oro kasdien miršta apie 8 tūkst. žmonių. Apie 90 proc. mirčių įvyksta besivystančiose šalyse", - skaitydamas pranešimą apie naftos produktų keliamas grėsmes kalbėjo Kauno technologijos universiteto daktaras Karolis Gedvilas.

MIRČIŲ STATISTIKA. Dėl užteršto oro kasdien visame pasaulyje miršta apie 8 tūkst. žmonių - tokius duomenis pateikė Kauno technologijos universiteto daktaras Karolis Gedvilas.

Jis paaiškino, kad ne visuomet blogą kvapą galima laikyti tarša.

"Kas yra oro tarša? Ar tai blogas kvapas užvalgius česnakų? Galbūt cigarečių dūmai? O gal organizmų suformuotos natūralios dujos, kurios kelia nemalonų kvapą?" - aiškino K. Gedvilas.

Atliko tyrimą

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė pasakojo, kad praėjusių metų rugsėjo mėnesį atlikto tyrimo metu stebėjo Klaipėdos miesto, rajono ir Matuizų kaimo (Varėnos raj.) gyventojų apklausoje kasdien pildomus duomenis.

"Net ir tų gyventojų, kurie nerašo skundų, klausėme, ar šie jaučiantys kvapus", - apie tyrimą kalbėjo I. Taraškevičienė.

Apklausoje dalyvavo 2697 Klaipėdos miesto gyventojai, 175 rajono gyventojai ir 75 Matuizų kaimo gyventojai.

Paaiškėjo, kad dažniausiai nemalonius kvapus jaučia miestiečiai, gyvenantys pietinėje Klaipėdos dalyje. "Klaipėdos mieste ir rajone dažniausiai skundžiamasi dėl atliekų ir nuotekų tvarkymo, o štai Matuizų kaime - dėl naftos produktų sandėliavimo", - sakė I. Taraškevičienė.

Anot jos, šio kaimo rytinėje dalyje esti talpos, kuriose tuo metu buvo laikomas mazutas. "Lankėmės prie pat teritorijos ir jautėme panašų į gamtines dujas kvapą", - kalbėjo specialistė.

"Iš atliktų tyrimų matėme, kad dažniausiai visose teritorijose žmonės jautė stiprius kvapus. Taip jie atsakė į klausimus norėdami pažymėti kvapų intensyvumą <...>. Klaipėdos mieste daugiausia nemalonų kvapą jautusių asmenų buvo naktį, dalis jų kvapus jautė vakare ir ryte. Kvapo pobūdis mieste susijęs su mėšlu, srutomis, buitinėmis nuotekomis ir fekalijomis <...>. Daugiausiai asmenų, jaučiančių blogus kvapus, yra Žardės mikrorajone", - sakė Visuomenės sveikatos centro atstovė.

I. Taraškevičienė sakė, Klaipėdos rajone dažniausiai nemalonius kvapus jautė žmonės, gyvenantys Ketvergiuose ir Toleikiuose.

Anot specialistės, nuolat tvyrantys nemalonūs kvapai žmonėms gali sukelti įvairius sutrikimus, netgi depresiją, nerimą, nemigą.