Labiausiai užterštas oras Lietuvoje - žiemos metu

Labiausiai užterštas oras Lietuvoje - žiemos metu

Savaitgalį Lietuvoje buvo fiksuojami gerokai padidėję oro užterštumo rodikliai. Tačiau uostamiestis šį kartą nepateko tarp labiausiai užterštų miestų. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus vedėjos pareigas, Vilma Bimbaitė akcentuoja, kad tokius kietųjų dalelių padidėjimo atvejus mūsų šalyje 40 procentų lemia įsisenėję gyventojų įpročiai šildyti namus kietuoju kuru.

Prasidėjus šalčiams ir įsivyravus nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, kietųjų dalelių koncentracijos lygis ore visuomet ženkliai padidėja. "Tam įtakos turi ne tik šaltuoju metų laiku kūrenamos privačių namų krosnys, bet ir energetikos įmonių veikla. Sekmadienį turėjome užfiksuotus pirmuosius atvejus, kai šių dalelių koncentracija viršijo nustatytas normas", - pasakojo V. Bimbaitė.

Tačiau Klaipėdos situacija buvo išskirtinė. Anot pašnekovės, tai lėmė ir žemesnė temperatūra, ir kritulių pagausėjimas. "Todėl nors kietųjų dalelių koncentracija ir buvo padidėjusi šiame krašte, leistinų normų neviršijo. Matyt, jūrinis klimatas turi didesnės įtakos spartesniam kietųjų dalelių išsklaidymui", - teigė pašnekovė.

Kietosios dalelės yra laikomos kaip vienas iš pavojingiausių teršalų. Jos patenka ne tik į viršutinius kvėpavimo takus, bet ir į kraujotaką. Todėl kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali pakliūti į žmogaus organizmą.

"Kietosios dalelės yra labai kompleksiškos sudėties: jose gali būti ir sunkiųjų metalų, ir sieros dioksido, azoto oksidų, taip pat jos gali pernešti ir įvairius virusus. Patekusios į kvėpavimo takus ar kraujotaką, jos veikia visą organizmą, sukeldamos ne tik širdies ir kraujagyslių ligas ar kvėpavimo takų sutrikimus. Tokie teršalai žmogui gali sukelti ir kitų organų negalavimus", - akcentavo specialistė.

Būtent kūrenant krosnis smulkių kietųjų dalelių į orą patenka daugiausiai. "Todėl kietojo kuro deginimas tikrai turi neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Labai svarbu, kaip ir ar iš viso žmonės prižiūri savo šildymo sistemas, kokias jas turi ir kokiu kuru kūrena. Šlapių malkų deginimas išmeta kur kas daugiau teršalų į orą negu sausų. O ką jau kalbėti apie kitas įvairias atliekas, kurios vis dar kūrenamos krosnyse", - situaciją komentavo pokalbininkė.

"Kol kas turime siekiamybę visos šalies mastu mažinti kietuoju kuru šildomų namų dalį ir eiti prie kitų alternatyvų šiuo klausimu. Galbūt labiau skatinti žmones rinktis dujinį ar geoterminį šildymo variantą. Ši problema Lietuvoje tikrai labai opi. Metai iš metų šios oro užterštumo situacijos kartojasi. Šaltuoju metų laiku oras mūsų šalyje yra labiausiai užterštas", - kalbėjo V. Bimbaitė.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder