Lietuvos krantus pasiekiantys ruoniai liudija klimato kaitą

Lietuvos krantus pasiekiantys ruoniai liudija klimato kaitą

Pajūrio regioninis parkas ketvirtadienį pranešė apie dar vieną į krantą išmestą ruonį. Pranešimų apie į Lietuvos paplūdimius išmetamus ruonius šiais metais gausu kaip niekad. Ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad tai nėra natūralus reiškinys. Anot jo, kalta klimato kaita, kurią sukėlė žmogaus veikla. 

E. Paplauskis pasakojo, kad apie ant kranto besiblaškantį ruonį ketvirtadienį Pajūrio regioniniam pranešė praeivis. Netrukus buvo iškviesti „Nuaras“ atstovai. Šie ruonį pristatė Lietuvos jūrų muziejaus specialistams, kurie dabar rūpinasi gyvūno būkle. 

„Jis – jau devintas gyvas ruonis, aptiktas paplūdimyje“, - skaičiavo ekologas. 

E. Paplauskis pasakojo, kad taip pat buvo pastebėti ir nugaišę ruoniai. Be to, kai kurie jų gali būti neaptikti. Anot jo, žinios apie į krantą išplaukiančius ruonius liudija gamtoje kilusią krizę. 

„Ne, tai nėra natūralus reiškinys. Tai yra susiję su klimato kaita, kurią vienareikšmiškai sukėlė žmogus. Jokių abejonių nėra. Abejoja tik marginalai. Taigi, ruoniukai kenčia nuo žmogaus, nes jis yra atsakingas už šias pasekmes“, - kalbėjo ekologas.

Anot E. Paplauskio, ruoniai susiduria su problemomis todėl, nes per anksti ištirpsta ledas arba jo žiemą nė nebūna. 

„Ruoniai ant ledo atsiveda jauniklius, juos pamaitina pienu ir palieka. Taigi, jis mėnesį laiko ant to ledo guli, nusišeria, pakeičia kailį, sunaudoja riebalų atsargas. Alkis veja lįsti į vandenį. Ruonis atsiduria jame. Ima medžioti. Taip turėtų normaliai klostytis procesai.

Bet jeigu jeigu ledas ištirpsta per anksti, ruonis į jūrą patenka ne visiškai pakeitęs kailį. Be to, ruonis vandenyje jau plaukia dar ne visiškai gebantis išgyventi. Kai per anksti ištirpsta ledas, tuo laiku jūra į krantą išmeta daug ne visiškai subrendusių ruonių. Būna pilnos pakrantės. 

Šiais metais ledo išvis nebuvo, tokia žiema galbūt net pirmą kartą istorijoje, ruoniai neturėjo kur atsivesti jauniklių, tai jie susigrūdo į salas, ten turbūt vyksta krizės, taigi, ruoniai patenka į vandenį dėl sumaišties“, - aiškino ekologas. 

Specialistai kalba, kad anksčiau Rygos įlanka Baltijos jūroje užšaldavo visiškai, tačiau susiformavęs ledas nebūdavo storas, taigi, kai kur atsirasdavo plyšių ruoniams atplaukti. Šiame milžiniškame plote patelės maitindavo jauniklius. 

Anot specialistų, pilkųjų ruonių patelės pasižymi prieraišumu vietoms, tad metai po metų vis grįždavo į tas pačias vietas maitinti jauniklių. 

Tačiau šiais metais situacija pasikeitė. Ledo visiškai nebuvo, taigi, šimtai ruoniai, sugrįžę į Rygos įlanką, nerado tinkamų sąlygų, tad išpaukė į artimiausias salas. O jose – mažai erdvės maitinti jauniklius, gyvūnai patyrė stresą, kai kurie jauniklius paliko. 

Esą šiuo metu tose salose randama daug negyvų ruonių, o likę badauja. Kai kurie ruoniai, prognozuojama, pasieks ir Lietuvos krantus.

Sidebar placeholder