Naujajame turguje dalintos suvenyrinės suknelės
Naujajame turguje dalintos suvenyrinės suknelės

Jungtinių tautų organizacija paskelbė lapkričio 25 dieną Tarptautine kovos su smurtu prieš moteris diena. Ji minima visame pasaulyje organizuojant įvairius renginius, akcijas, siekiančias atkreipti dėmesį į egzistuojantį smurtą prieš moteris.

BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinio darbuotojos šeštadienį Naujajame turguje organizavo akciją „Nelikite abejingi smurtui“. Akcijos metu buvo dalinamos Pagalbos moterims padalinio klienčių ir socialinių darbuotojų pasiūtos suvenyrinės suknelės su magnetuku, jau tapusios šios akcijos simboliu. Kiekvienos suknelės kišenėlėje buvo galima rasti skrajutę apie pagrindines smurto rūšis ir pagalbos, patyrus smurtą, galimybes.

Ne visos moterys norėjo priimti dovanėlę. Gal iš baimės, kad kas nepagalvotų, kad ji pati patiria smurtą. Jų buvo prašoma perduoti informaciją tai, kuriai reikia pagalbos. „Mūsų visuomenėje egzistuoja mitas, kad gėda patirti smurtą, moterys jaučia didelį kaltės jausmą. Mes stengiamės griauti tą mitą. Moteriai neturi būti gėda kreiptis pagalbos, ji neturi jaustis kalta, kaltas turi jaustis smurtautojas. Manome, kad akcijos metu informacija pasiekia vieną kitą moterį“, - sakė padalinio vadovė Lina Krasauskienė.

Kita priežastis, kodėl nenorima imti suknelių – baimė, kad prašys paaukoti.

Šiemet organizuota akcija jau ketvirta. Kasmet per metus pasiuvama apie 300 suknelių ir per dvi valandas akcijos metu jos išdalijamos. Akcija kasmet rengiama skirtingose vietose. Naujajame turguje šiemet ji vyko pirmą kartą, prieš tai vykdavo prekybos centruose.

BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinys buvo atidarytas 2013 metų sausį. Pagalba teikiama visą parą. Be vadovės dirba 6 socialiniai darbuotojai ir du psichologai. Teisininko paslaugas centras perka. Šiuo metu centre kompleksinė pagalba teikiama pagalba 108 asmenims, t. y. ir vaikams, ir moterims.

Vaikai labai dažnai tampa netiesioginio smurto aukomis, smurto liudininkais. Tokiose šeimose užaugę vaikai, jeigu smurto problema nesprendžiama, seka tėvų pėdomis. Merginoms dažnai atrodo, kad kentėti yra normalu, nes taip darė mama, o vaikinai būna linkę smurtauti. Norima sugriauti dar vieną mitą, kad reikia gyventi su smurtautoju dėl vaikų. To nereikia daryti, nes auginamos traumuotos asmenybės.

Teigiama, kad kas trečia moteris Lietuvoje patiria smurtą šeimoje. Pasak L. Krasauskienės, pagal tam tikrus skaičiavimus tokia tendencija stebima. Anot jos, vertinant procentais daugiausia patiriama psichologinio smurto, kurį net ne visi identifikuoja ir atpažįsta. Tai yra moters žeminimas kalbant su ja grubiai, vertimas daryti tai, ko nori vyras. „Išnyksta moters savasis aš. Ji prisiderina. Smurtas yra ir galios atėmimas iš kito žmogaus. Kai pas mus atvyksta moteris be nieko, kalbame, kokių maisto produktų jai reikėtų nupirkti, ji gali pasakyti, ką mėgsta jos vaikai, jos vyras, o ką mėgsta pati, ji jau nebežino“, - kalbėjo padalinio vadovė.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder