Naujam gyvenimui prikelti drabužiai - ir savirealizacija, ir taupymo būdas

Naujam gyvenimui prikelti drabužiai - ir savirealizacija, ir taupymo būdas

Klaipėdietė, "Mėlynosios vakarienės" organizatorė, komunikacijos specialistė Jovita Navickaitė-Petrikienė teigė jau maždaug dešimtmetį drabužių nebeperkanti parduotuvėse ar prekybos centruose. Jauna moteris išskirtinių aprangos akcentų kruopščiai ieško internete, drabužiais keičiasi su bendramintėmis ir taip daiktams suteikia antrą galimybę.

Sąmoningas vartojimas, pasak pašnekovės, yra ne tik puiki taupymo priemonė, bet ir leidžia atskleisti savo asmenybę.

Įdomiausi drabužiai - su istorija

"Istorija tokia: maždaug prieš dešimt metų, gyvendama svetur, suviliota didelių nuolaidų prisipirkau daugybę drabužių - gerokai daugiau nei man iš tiesų reikėjo. Į Lietuvą grįžau su dviem dideliais lagaminais apdarų, kurių vėliau nenešioju, ir mane pradėjo slėgti perteklius. Drabužiai dūla spintoje, turiu sukti galvą, kur man juos panaudoti.

Tuomet atėjo suvokimas, kad šiems drabužiams reikia suteikti dar vieną progą ir surasti jiems naują šeimininką", - pasakojo Jovita.

STABDO VARTOJIMĄ. Pasak tinklaraščio "Bomberis" autoriaus Arnoldo Remeikos, šiuo metu ieškoma būdų stabdyti vartojimą - klesti dėvėti rūbai, kuriama iš audinio likučių, daiktai perdaromi, prikeliami naujam gyvenimui. Vaido JOKUBAUSKO nuotr.

Taip nemažai Jovitos drabužių atsidūrė internetinėse parduotuvėse ar buvo išdalyti draugėms, o pati, siekdama išvengti nevykusių pirkinių, taip pat kibo į drabužių paieškas internete: įvairiose elektroninėse naujų ar dėvėtos aprangos parduotuvėse, aukcionuose.

Įdomių drabužių paieškos klaipėdietę supažindino su bendramintėmis, su kurioms pradėjo keistis ir kitais daiktais.

"Gal tai skamba keistai, bet man atrodo, kad ilgainiui žmogaus nešiojamas drabužis įgauna savitą istoriją. Būtent dėl to man ir įdomu pirkti tokius daiktus", - pasakojo klaipėdietė.

Beje, pirkdamas drabužius įprastose miesto parduotuvėse, tampi vienas iš daugelio. "O man norėjosi, kad drabužiai turėtų išskirtinių detalių ir jie padėtų išreikšti asmenybę, gyvenimo būdą, kūrybiškumą, idėjas", - pasakojo Jovita.

Apie kenkėjiškumą

Galų gale, atsisakius pirkti drabužius prekybos centruose, sumažėjo ne tik drabužių kiekis spintoje, bet ir išlaidos.

Pasak pašnekovės, nieko nėra blogiau nei pirkti madingą daiktą, o visai netrukus, pasikeitus mados tendencijoms, mesti jį lauk.

"Manau, tai - kenkėjiška. Mano gyvenime apskritai nėra sąvokos "madinga". Mano supratimas apie tai, kas yra gražu, nėra lygu madai", - mintimis dalinosi pašnekovė.

Sąmoningo vartojimo filosofija esą įsiskverbė taip giliai į sąmonę, kad kartu su visa šeima Jovita stengiasi vengti ir vienkartinių pakuočių, plastmasinių maišelių.

KAS BLOGAI? "Pamenu, dar paauglystėje daugelis draugių važiuodavo į parduotuves, pirkdavo maišus rūbų, o aš tame procese nejaučiau malonumo. Net galvodavau: kas su manimi yra blogai?" - prisiminė dizainerė Vida Strasevičiūtė.

"Kadangi esame didelė, penkių asmenų šeima, labai norėjau išmokyti vyrą ir vaikus vengti maisto perviršio šaldytuve - kad vėliau nereikėtų mesti lauk sugedusių produktų. Taigi suvokimas visko vartoti mažiau atsispindi ne tik drabužių spintoje, bet ir buityje", - pasakojo klaipėdietė.

Vis dėlto, pasak Jovitos, klaidinga manyti, kad apsipirkimas dėvėtų drabužių parduotuvėse yra lygu sąmoningam vartojimui. "Dideli dėvėtų rūbų tinklai tarsi tapo alternatyva didiesiems greitosios mados tinklams. Juose gausu "šlamšto", kurio kaina kartais tokia pat kaip naujo daikto", - pastebėjo pašnekovė.

Naudoja nebereikalingą žaliavą

Sąmoningo vartojimo filosofija vis labiau skverbiasi ne tik į drabužių vartotojų galvas, bet ir į jų dizainerių kūrybą.

Iš audinių, odos ir kailių atraižų kurianti dizainerė Vida Strasevičiūtė, viena iš projekto "Upcycled bu LT" kūrėjų, pasakojo, kad resursų taupymas ir likučių panaudojimas jai į pasąmonę įsirėžė dar vaikystėje.

"Mano mama jau keturiasdešimt metų dirba su kailiu ir ši žaliava mane supo nuo mažens. Pamenu, kai dar buvau vaikas, matydavau, kiek po gamybos lieka kailio gabaliukų. Niekaip nesuprasdavau, kodėl jie nepanaudojami. Juk tai - ta pati žaliava. O jeigu tuos gabaliukus, siuvant kailinius, vis dėlto panaudodavo, gaminys kainuodavo mažiau. Aš niekaip nesuprasdavau, kodėl daiktas praranda vertę - juk darbo daugiau, o žaliava ta pati", - prisiminė V. Strasevičiūtė.

Taigi studijuodama kostiumo dizainą mergina intuityviai gilinosi į šiuos klausimus, vis stengdavosi panaudoti, kitų akimis, nebereikalingą žaliavą.

"Tuomet supratau, kad gaminys iš atraižų gali įgyti kitą vertę, kai atsiranda dizainas. Taigi baigusi studijas ir suradusi bendraminčių, jau trejus metus esu pasinėrusi į dizaino sprendimų paieškas", - pasakojo moteris, kartu su dizaineriu Thom Bara plėtojanti projektą "Upcycled by LT".

Nors, pasak drabužių kūrėjos, ši idėja Lietuvoje kol kas tik skinasi kelius, o žmonėms vis reikia aiškinti, kodėl tai daroma ir kam to reikia, po truputį atsiranda šios idėjos sekėjų ir tokius drabužius vertinančių klientų.

Parduotuvės kelia nerimą

Plačiau apie "upcycling" judėjimą ir sąmoningą vartojimą V. Strasevičiūtė pasakos spalio 12 d., Klaipėdos mados savaitės metu vyksiančiame mados forume. Tačiau "Vakarų ekspresui" ji paminėjo, kad "upcycling" judėjimo esmė - daikto sugrąžinimas į vartojimo ratą. Tai gali būti drabužis arba žaliava, kuri vietoje to, kad būtų išmetama, pasitelkiant dizainą, tampa produktu.

Mados pasaulyje, be "upcycling" judėjimo, dar žinomi ir "recycling" ir "downcycling".

"Recycled" - ardymo būdu perdirbamas drabužis ar daiktas, o "dowscycled" - tai reiškinys, kai pakeičiama daikto struktūra ir iš jo gaminamas naujas, bet menkesnės vertės produktas. Tarkime, susmulkinamas audinys į visiškus skutelius ir iš jo gaminamas naujas produktas.

Pasiteiravus, ar sąmoningas vartojimas įsiskverbė ir į kasdienį dizainerės gyvenimą, pašnekovė teigė, kad šis suvokimas ją lydi jau nuo vaikystės. "Labai retai lankausi parduotuvėse. Pažįstamų žmonių rate dažnai keičiamės rūbais. Nežinau, iš kur tai atėję, turbūt įaugę į kraują. Pamenu, dar paauglystėje daugelis draugių važiuodavo į parduotuves, pirkdavo maišus drabužių, o aš tame procese nejaučiau malonumo. Net galvodavau: kas su manimi yra blogai? Man parduotuvės ir dabar kelia nerimą", - pasakojo dizainerė.

Drabužiai - visam gyvenimui?

Klaipėdietis, buvęs mados žurnalo "L'Officiel" redaktorius, mados analitikas, tinklaraščio "Bomberis" autorius Arnoldas Remeika atkreipė dėmesį, kad didelė dalis šiuolaikinės visuomenės yra susirūpinusi pertekliniu vartojimu ir besaikiu planetos resursų švaistymu. Juk mada - viena labiausiai teršiančių globalių pramonių. O kur dar darbuotojų išnaudojimas trečiosiose šalyse ir kiti mados pramonės pašaliniai efektai, apie kuriuos kalbame nenoriai.

Todėl ieškoma būdų stabdyti vartojimą - klesti dėvėti drabužiai, kuriama iš audinio likučių, daiktai perdaromi, prikeliami naujam gyvenimui ("upcycling" judėjimas šiomis dienomis paliečia ne tik drabužius, bet ir seniai pamirštas vietas, pastatus ir kt.).

Mokslininkai dirba prie naujų technologijų, kurios galėtų padėti tausoti išteklius, lėtintų vartojimą, automatizuotų procesus.

Pavyzdžiui, neseniai buvo išrastas dirbtinis voratinklis, iš kurio pagamintas pluoštas yra stipresnis už plieną, ir keli sportinės aprangos gamintojai jau bando iš jo kurti drabužius. "Įsivaizduokite, kaip tai gali pakeisti ateitį - tokią striukę pirksime visam gyvenimui!" - stebėjosi mados analitikas.

Pats pašnekovas prisipažino pastaraisiais metais perkantis tik kokybiškus daiktus - su mintimi, kad daugelis jų lydės iki gyvenimo pabaigos.

"Prie daiktų prisirišu, todėl nenorėčiau jų keisti per dažnai. Renkuosi investuoti, tačiau būti tikras, kad daiktas kokybiškas, jo audinys patvarus, jis pagamintas ten, kur gerbiamos darbuotojų teisės (todėl neretai perku lietuvių, latvių dizainerių drabužius).

Kartais, ypač būdamas Didžiojoje Britanijoje, negaliu praeiti pro vadinamuosius "charity shops" (labdaros parduotuvės - liet.), į kurias žmonės suneša dar gerus daiktus, o visi už juos gauti pinigai keliauja į pasirinktą labdaros organizaciją, - pasakojo jis. - Nemėgstu pigių daiktų, kuriuos nusiperkame, kaip sakoma, "tam kartui". Nieko nebūna pastovesnio už laikina, ir tada žmonės visą gyvenimą valgo iš plastmasinių indų.

Mūsų gyvenimas yra trumpas ir reikia jį nugyventi gražiai, komfortiškai, apsuptam kokybiškų daiktų, kuriuos žmonės darė su meile, o ne dirbdami po 16 valandų kažkur baisiame fabrike, kur dažnai jiems net neleidžia ištisus mėnesius palikti teritorijos ir tiek pat mėnesių nemoka algų. Mūsų sprendimai priklauso tik nuo mūsų."

"Individualumas valdo"

Pasak Klaipėdoje vyksiančio mados forumo organizatoriaus A. Remeikos, šiuo metu pastebimai keičiasi požiūris ir į drabužį iš antrų rankų - į dėvėtų drabužių parduotuves užsukę žmonės vis mažiau nejaukiai dairosi į šonus, ar nesutiks pažįstamų, kad tik niekas nepagalvotų, jog jiems neužtenka pinigų naujiems drabužiams.

"Jaunimas išvis pralaužęs ledus - jie be kompleksų keliauja į "dėvėtus", nes mato, kad tą patį daro ir šimtus tūkstančių sekėjų "Instagram" platformose turintys stilingiausi pasaulio žmonės, vadinamosios stiliaus ikonos.

Šie nuomonės formuotojai diktuoja ne tik madingas tendencijas, bet ir įveda naujas elgesio normas, ir aš džiaugiuosi, kad vis daugiau atsiranda sąmoningų "influencerių", kurie kalba apie daiktų naudojimą iš naujo, apie vintažo patrauklumą", - "Vakarų ekspresui" komentavo pašnekovas.

Pasak A. Remeikos, nauja mada, kuria susižavėjęs jaunimas, yra derinti dėvėtus drabužius su naujais, kokybiškais ir galbūt brangiais, ir taip kurti unikalų savo įvaizdį, kurio nepamatysi greitosios mados parduotuvių vitrinose.

IŠ LIKUČIŲ. Projekto "Upcycled by LT" kūrėjai drabužius kuria iš medžiagų atraižų. Daugiausiai dėmesio - kailių likučiams. "Upcycled by LT" nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder