Krepšinio genijus Klaipėdoje ruošiasi įsikurti amžiams: „Modės“ skulptūros idėja artėja prie finalinės stadijos

„Šiuo metu skulptūrinės kompozicijos „Modė“ konkursą laimėjęs skulptorius Lukas Šiupšinskas, atsiraitojęs rankoves, pluša prie būsimos skulptūros formų. Patvirtinta simbolinė vieta – aikštė priešais „Švyturio“ areną, kur atsiras meninė kompozicija.

Norime labai nuoširdžiai padėkoti Klaipėdos miesto merui Arvydui Vaitkui, taip pat Vidmantui Dambrauskui  ir visai savivaldybei už visapusišką pagalbą realizuojant šį Klaipėdai ir Lietuvai svarbų projektą.

Šiuo metu intensyviai telkiamas finansavimas visiems darbams apmokėti. Kiekvienas žmogus, kuris yra neabejingas Klaipėdos garbei, sportui ir krepšinio pergalėms, turi galimybę pagal savo galimybes paaukoti ir tokiu būdu dalyvauti miesto istorijos kūrime.

Galėčiau palyginti su krepšinio rungtynėmis: paimta minutės pertraukėlė eina į pabaigą ir laukia paskutinė ataka, kuri nulems rungtynių baigtį“, – kalbėjo Alfonso Žalio labdaros fondo steigėjas ir vienas „Modės“ skulptūros-paminklo iniciatorių Artūras Žalys.

Jis su bendraminčiais subūrė iniciatyvinę darbo grupę ir šios darbo grupės pirmininku paskyrė asociacijos „Lietuvos krepšinis” viceprezidentą, Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentą ir žinomą Klaipėdos mecenatą, verslininką R. Cibauską.

Prie skulptūros „Modė“ atsiradimo daug dirba ir dar būrys iniciatyvių klaipėdiečių, tarp kurių – Vytautas Čepas, Algirdas Grublys, Algirdas Vaicekauskas ir Simona Masiulienė. Šie klaipėdiečiai yra aktyviausi šios iniciatyvinės darbo grupės nariai.

Apie tai, kaip sekasi dirbti šiuo klausimu ir kiek minėtas projektas pasistūmėjo į priekį, kalbamės su A. Žalio labdaros ir paramos fondo steigėju ir „Modės“ skulptūros-paminklo iniciatoriumi A. Žaliu.

Artūrai, pradėkime nuo svarbiausio klausimo. Ar Klaipėdoje tikrai trūksta dar vieno paminklo?

Jeigu kalbėtume apie bet kokį paminklą, tai gal ir ne. Bet jeigu kalbame apie Modestą Paulauską, atsakymas labai paprastas: taip.

Klaipėda turi jūrą, uostą, burlaivius, vėją, gerus žmones. Tačiau miestas dar neturi vietos, kuri garsiai pasakytų: „Čia gyveno ir veikė žmogus, kuris Lietuvos krepšinio istorijoje paliko neištrinamus pėdsakus.“

Kartais man atrodo keista – mes didžiuojamės legendomis, pasakojame apie jas vaikams, bet neturime fizinio simbolio, kuris primintų jų svarbą kasdien.

Kitaip tariant, siūlote įkurti krepšinio piligrimystės vietą?

Kodėl gi ne? Juk futbolo šalys turi stadionus-šventoves, muzikos gerbėjai lanko legendinių atlikėjų memorialus. O mes esame krepšinio šalis.

Pasakysiu pusiau juokais, pusiau rimtai: kur mes melsimės krepšinio dievams, prašydami taiklių tritaškių, pergalių paskutinėmis sekundėmis ir sėkmės baudų metimuose, jei neturėsime Modės paminklo?

Kodėl būtent dabar?

Todėl, kad geri dalykai neturi būti atidėliojami iki momento, kai visi pradeda sakyti: „Reikėjo padaryti anksčiau.“ Kiekviena karta gauna progą atlikti vieną darbą, kuriuo po kelių dešimtmečių galės didžiuotis. Man atrodo, kad šis projektas yra būtent tokia galimybė.

Tai ne tik skulptūra. Tai miesto padėka žmogui, kuris garsino Lietuvą ir Klaipėdą pasaulyje.

Kaip atrodys būsimas paminklas?

Po gana ilgo diskusijų, atrankų ir meninio konkurso etapo jau yra sukurtas unikalus skulptūros maketas. Norime, kad tai nebūtų tik judesyje esantis bronzinis žmogus ant postamento.

Norisi sukurti objektą, kuris kalbėtų su miestiečiais. Kad prie jo fotografuotųsi vaikai, sustotų turistai, o senesnės kartos sirgaliai prisimintų rungtynes, kurios jau tapo legenda. Trumpai tariant, siekiame sukurti ne paminklą, o istoriją, kurią būtų galima paliesti.

Kokioje stadijoje dabar yra projektas?

Jis yra galutinėje stadijoje. Šiuo metu skulptorius Lukas Šiupšinskas, atsiraitojęs rankoves, pluša prie būsimos skulptūros formų. Patvirtinta simbolinė vieta – aikštė priešais „Švyturio“ areną, kur atsiras meninė kompozicija.

Norime labai nuoširdžiai padėkoti Klaipėdos miesto merui Arvydui Vaitkui ir visai savivaldybei už visapusišką pagalbą realizuojant šį Klaipėdai ir Lietuvai svarbų projektą.

Šiuo metu intensyviai telkiamas finansavimas visiems darbams apmokėti. Kiekvienas žmogus, kuris yra neabejingas Klaipėdos garbei, sportui ir krepšinio pergalėms, turi galimybę pagal savo galimybes paaukoti ir tokiu būdu dalyvauti miesto istorijos kūrime.

Galėčiau palyginti su krepšinio rungtynėmis: paimta minutės pertraukėlė eina į pabaigą ir laukia paskutinė ataka, kuri nulems rungtynių baigtį.

O kiek toks projektas gali kainuoti?

Galutinė suma priklausys nuo meninių ir techninių sprendimų eigos, tačiau kalbame apie šimto tūkstančių eurų sumą.

Kita vertus, jeigu paskaičiuotume, kiek kainuoja išsaugota miesto atmintis, įkvėpti vaikai ar sustiprintas bendruomenės pasididžiavimas, tokios vertės pinigais apskritai neįmanoma išmatuoti.

Skeptikai sakytų: gal geriau tuos pinigus skirti kažkam praktiškesniam?

Praktika ir simboliai neturi konkuruoti. Miestui reikia gatvių, mokyklų ir parkų. Bet miestui taip pat reikia istorijų. Nes be istorijų miestas tampa tik pastatų rinkiniu. Paminklai yra tarsi miesto atminties USB laikmenos. Jie saugo tai, ką svarbu perduoti ateities kartoms.

Ko šiandien labiausiai reikia projektui?

Bendruomenės tikėjimo. Ir, žinoma, paramos. Norime, kad šis paminklas nebūtų vien fondo ar kelių rėmėjų projektas. Norime, kad jis taptų visų klaipėdiečių projektu. Kad po daugelio metų žmonės galėtų pasakyti: „Aš irgi prisidėjau.“

Kartais istoriją kuria ne milijonieriai. Kartais ją sukuria tūkstantis žmonių, paaukojusių po penkis eurus.

Ką pasakytumėte žmogui, kuris svarsto, ar verta prisidėti?

Paklausčiau jo vieno dalyko. Kiek kartų gyvenime pasitaiko galimybė tapti miesto istorijos dalimi? Ne stebėtoju. Ne komentatoriumi socialiniuose tinkluose. O tikru dalyviu.

Po kelių dešimtmečių prie šio paminklo stovės vaikai, anūkai ir svečiai iš kitų miestų. Jie fotografuosis, klausys pasakojimų apie Modę ir Lietuvos krepšinio aukso laikus. Ir kažkas galės pasakyti: „Kai šis paminklas buvo statomas, aš prisidėjau.“ Man atrodo, tai labai daug.

Informacija

3 stulbinantys faktai apie klaipėdietį krepšinio legendą Modestą Paulauską:

© Redakcijos archyvo nuotr.

1. Jauniausias Europos čempionato MVP istorijoje

1965 m. Europos čempionate jis buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju (MVP), būdamas vos 20 metų. Iki šiol tai laikoma vienu įspūdingiausių pasiekimų Europos krepšinio istorijoje.

2. Rekordinis Lietuvos metų sportininkas – net 7 kartus

M. Paulauskas buvo išrinktas Lietuvos metų sportininku septynis kartus (1965–1967 ir 1969–1972 m.). Tai vienas geriausių rezultatų Lietuvos sporto istorijoje.

3. Vienas tituluočiausių visų laikų Lietuvos krepšininkų

Tarptautiniuose turnyruose jis laimėjo:

• olimpinį auksą (1972 m.);
• olimpinę bronzą (1968 m.);
• 4 Europos čempionų titulus (1965, 1967, 1969, 1971 m.);
• 2 pasaulio čempionų titulus (1967, 1974 m.).

Dėl šių laimėjimų jis dažnai vadinamas tituluočiausiu Lietuvos krepšininku FIBA turnyrų ir olimpinių žaidynių istorijoje.

Papildomas įdomus skaičius: 1964 m. Europos jaunimo čempionate M. Paulauskas rinko net 21,2 taško per rungtynes, o suaugusiųjų rinktinėje per svarbiausius turnyrus jo karjeros vidurkis siekė 13,6 taško.

Jis buvo vienas ryškiausių Lietuvos krepšinio talentų tais laikais, kai NBA lietuviams atrodė taip pat toli kaip Marsas. 

Jo perdavimai aikštėje dažnai būdavo tokie netikėti, kad varžovai dar ieškodavo kamuolio, o komandos draugai jau rinkdavo taškus. 

Klaipėdai jis yra tarsi švyturys laivams – orientyras, rodantis kryptį net tada, kai horizonte daug rūko.

Galime pasidžiaugti, kad dar visai neseniai gimusi idėja pastatyti skulptūrą-paminklą klaipėdiečiui Modestui Paulauskui prie „Švyturio“ arenos, kuri gali tapti viena ryškiausių miesto istorijoje, nuosekliai vystoma ir artėja prie finalinės stadijos.

Dr. Vytauto Čepo („Modės“ skulptūrinės kompozicijos iniciatyvinės darbo grupės nario) komentaras:

Pasižvalgęs po pasaulį pamatai daugybę paminklų, pastatytų įsimintinoms datoms ar garsiems žmonėms atminti. 

Pastarieji dažniausiai – politikai, karvedžiai, prezidentai... Vieni leido įstatymus, kovojo dėl valdžios, kiti kariavo – kartais už teisybę, kartais todėl, kad liepė politikai, prezidentai ar kitokie galios turėję veikėjai.

Tačiau visais atvejais visada reikėdavo prievartos: grumtynių, muštynių, tūkstančių aukų, kraujo upių...

Kitaip su meno ir kultūros veikėjais, visokiais rašytojais, kino ir teatro režisieriais, dailininkais. Bet ir čia ne viskas paprasta – žiūrėk, ilgainiui išlenda kokia gerbiamo veikėjo tikra ar tariama nuodėmė ar net išdavystė. 

Ką padarysi, gyvenimas sudėtingas, ir tik nedaugeliui pavyksta jį nugyventi taip, kad, kai palieki šią ašarų pakalnę... niekas nepastebi!

Lietuvoje kiek kitaip. Čia visada pastebi, kartais kone po šimto metų. Ar tai gerai, ar ne visai gerai, nedrįstu spręsti, bet niekaip netelpa galvoje, kuo vilniečiams neįtiko legendinio režisieriaus B. Dauguviečio paminklas, kad jį teko nukelti net į Biržus? 

Tiesą pasakius, ten retai kas tinka – jie labiau linkę prie vamzdžių, žeminių, kubų, kitokių abstrakcijų, simbolizuojančių provincialų, susigrūdusių į sostinę, dvasinę impotenciją.

Trumpai sakant, Lietuvoje su žinomų, garsių asmenybių įamžinimais – visiškas chaosas. Dairydamasis po pasaulį pastebėjau daug meninių akcentų (paminklų, biustų, garbės lentų), skirtų garsiems sportininkams prisiminti. Brazilijoje tai futbolo žvaigždės: Garinča, Pelė, Santosas, Ronaldinjo; Argentinoje: Maradona, Mesi; Portugalijoje – Ronaldo; Švedijoje – Ibrahimovičius. JAV įamžinti garsūs krepšininkai: V. Čemberlenas, B. Raselas, M. Džordanas... Kroatijoje – K. Čiošičius; Suomijoje – bėgikas P. Nurmis...

Galima vardinti ir toliau, tačiau Lietuvos ir lietuvių tame sąraše neaptiksime. Čia, kaip minėjau, arba griauna pastatytus, arba stato vamzdžius ir mandriai išraitytą armatūrą. 

O sporto žvaigždės visai užmirštos – lyg jų niekada nebuvo, lyg jie minios sirgalių niekada neskandino beprotiškoje euforijoje ir vienybėje, nekėlė nacionalinio pasididžiavimo jausmo, pagaliau paprasčiausio džiaugsmo, kurio taip nedaug mūsų skubotame gyvenime.

Turime visą plejadą legendinių krepšininkų, futbolininkų, rankininkų, plaukikų, lengvosios atletikos atstovų – vieni jau seniai išėję ir užmiršti, kiti dar tarp mūsų ir laukia, kada užmiršime ir juos. Ir tai nėra gerai, juoba kad Lietuva tikrai turi kuo didžiuotis, turi ką prisiminti ir priminti.

Prisiminkime Modestą Paulauską (Modę), vieną didžiausių Lietuvos krepšininkų: olimpinį, pasaulio, daugkartinį Europos čempioną, daug kartų viliotą į garsiausią tuometinės Sovietų Sąjungos klubą CASK, Europos ir NBA klubus, tačiau visada likusį ištikimą Lietuvai ir „Žalgiriui“.

Apie jo pergales, sportinį kelią daug prirašyta, prikalbėta, prifilmuota, tačiau visa tai epizodiška, laikina, ne visada prieinama, pagaliau daug kam, ypač jaunajai kartai, įnikusiai į kompiuterinius žaidimus, mažai žinoma.

Modė – klaipėdietis, mūsų krepšinio mokyklos auklėtinis, baigęs K. Donelaičio vidurinę mokyklą. Čia susižavėjo krepšiniu, jaunystėje atstovavo Klaipėdai ir net tapo Lietuvos čempionu. Deja, jokio atminimo ženklo iškiliam sportininkui, vienam iš didžiausių Lietuvos ir Europos sporto legendų, mieste net su žiburiu ieškodami neaptiksite.

„Alfonso Žalio labdaros fondas“ nusprendė šią tikrai pražiopsotą miesto istorijos spragą ištaisyti. Idėjai pritarė ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, miesto tarybos nariai, sporto bendruomenės atstovai, atskiri sporto gerbėjai. Reikalai iš karto pajudėjo, ir apie tai buvo ne kartą informuoti klaipėdiečiai.

Paminklui buvo pasirinkta vieta priešais „Švyturio“ sporto rūmų centrinį įėjimą, jau paskelbtas konkursas, žinomas nugalėtojas (skulptorius Lukas Šiupšinskas). Prasidėjo ilgas ir sunkus paminklo kūrimo darbas, kada kiekviena detalė, kiekviena smulkmena, rodos, menkiausias niuansas lemia kūrinio sėkmę, jo emocinį krūvį, meniškumą ir tikroviškumą...

Apsilankius pakaunėje esančiame Zapyškyje, kur skulptoriaus dirbtuvėje gimsta skulptūra Modei, galėjome akivaizdžiai pamatyti, koks nelengvas kelias nuo idėjos iki tikslo. Veidas, viso kūno padėtis sportininkui veržiantis prie krepšio – ar taip laikomas kamuolys, kojų, rankų padėtis... Visa tai matėme iš daugybės bandymų, jau įgavusių materialią formą.

Galėjome apžiūrėti ir pareikšti pastabų natūralaus dydžio skulptūros maketui, kurį skulptorius tobulins, iki kūrinys tenkins visus autoriaus ir užsakovų lūkesčius. Tai tikrai nelengvas ir atsakingas uždavinys, juk skulptūra stovės itin judrioje ir žmonių dažnai lankomoje vietoje, kur kiekvienas turės galimybę pareikšti savo nuomonę, prisiminti Modės žaidimą, papasakoti apie tai jauniems krepšininkams, pagaliau nusifotografuoti prie Lietuvos krepšinio legendos.

Tai bus pirmoji ir kol kas vienintelė skulptūra sportininkui, suteikusiam tiek daug džiaugsmo, teigiamų emocijų, pasididžiavimo, kad esi lietuvis, kad esi iš šalies, tiek daug davusios pasaulio krepšiniui, ir kad visa tai prasidėjo čia, Klaipėdoje, kur iki šiol kasdien į salės grindis bumbsi kamuolys, o jauni krepšininkai nepaliauja svajoti apie olimpines aukštumas, kurias kažkada įveikė Modė.

Kaip ir kiekvienas darbas, taip ir skulptūros kūrimas reikalauja lėšų. Tai ir parengiamieji darbai, bronzos pirkimas, skulptūros liejimas, transportavimas, skulptoriaus darbo apmokėjimas... Jau birželio mėnesį prasidės aktyvi lėšų rinkimo kampanija, ir nors laikmetis ne iš lengvųjų, organizatoriai tikisi aktyvios Klaipėdos verslininkų, atskirų klaipėdiečių ir visos Lietuvos žmonių paramos.

Paminklas bus – mes privalome būti pirmieji, pagerbę žmogų, tapusį Lietuvos ir Europos legenda!

Rimanto Cibausko („Modės“ skulptūrinės kompozicijos iniciatyvinės darbo grupės pirmininko) komentaras:

Dar iki konkurso skulptūrinei kompozicijai „Modė“ paskelbimo buvo atliktas didžiulis darbas: buvo surinkta vieša žmonių, valdžios ir sporto atstovų nuomonė – ar jie pritartų tokiai idėjai Klaipėdoje pastatyti skulptūrinę kompoziciją M. Paulauskui.

Didelį darbą atliko ir „Vakarų ekspreso“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Tomkus – buvo paskelbtas balsavimas ir portale VE.lt. Žmonės viešai balsavo ir sulaukėme didžiulio klaipėdiečių palaikymo – beveik 90 procentų apklaustųjų pritarė tokiai idėjai.

Sykiu mes kalbėjomės su Lietuvos krepšinio federacijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, įvairių sporto organizacijų atstovais, išklausėme jų nuomonės ir sulaukėme pritarimo. Norėjosi profesionalų, savo sričių lyderių, pritarimo.

Žinoma, kalbėjomės ir su Klaipėdos miesto valdžia. Džiugu, kad Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus sutiko tapti skulptūrinės kompozicijos „Modė“ projekto globėju.

Daugeliui pritarus, skulptūrai „Modė“ pasirinkta vieta prie „Švyturio“ arenos. Tai – sporto ir pramogų vieta, kurią kasmet aplanko šimtai tūkstančių žmonių. Norėtųsi, kad ta skulptūra simbolizuotų ne tik praeitį, ne tik istoriją, bet ir ateitį. Kad kiekvienas žmogus, praeidamas pro tą skulptūrą, tiesiog matytų įkvėpimo šaltinį.

Turėdamas šalia tokių pavyzdžių kaip Modestas Paulauskas, galbūt ir jaunimas sieks į jį lygiuotis, tai bus papildoma motyvacija, įkvėpimas.

Dažnai yra labai sunku patikėti, kad šalia mūsų augo, galbūt net mokėsi toje pačioje mokykloje, tomis pačiomis gatvėmis, o ne už jūrų ir marių vaikščiojo tokia žvaigždė.

Taigi, skulptūrinės kompozicijos įamžinimo tikslas – ne vien tik įprasminti Modestą Paulauską, bet ir skleisti žinią, viltį jauniems žmonėms, kad viskas yra mūsų rankose, kad visko galima pasiekti.

Tiesiog reikia turėti motyvacijos viduje, kažkokią vidinę jėgą, kad darytum tai, kuo tiki, ir ne šiaip atmestinai, o iš visos širdies. Ką būtent darė ir Modestas Paulauskas.

Aš sakyčiau, kad skulptūra „Modė“ simbolizuotų galbūt tą begalinį tikslo siekimą, viltį, užsidegimą, norą judėti pirmyn – nebūtinai sporte, nebūtinai krepšinyje, bet ir kitose gyvenimo srityse. Tai tokia ir yra šios skulptūros vizija.