Nori įamžinti Tilžės akto signataro atminimą

J. Lėbarto įamžinimo klausimą trečiadienį svarstė Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.

Istorinės asmenybės atminimu rūpinasi Vakarų (jūros) šaulių 3-ioji rinktinė ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius. Jų rašte komisijai teigiama, kad J. Lėbartas buvo vienas aktyviausių lietuvininkų, kuris siekė Mažąją Lietuvą sujungti su Didžiąja Lietuva, taip pat rūpinosi lietuvybės išsaugojimu šiame krašte. Be to, buvo šaulys, įkūrė Šilutės šaulių kuopą, buvo 1918 m. Tilžės akto signataras, o už nuopelnus Lietuvai apdovanotas medaliais, ordinu.

Buvo prašoma įamžinti J. Lėbartą atminimo lenta ant Klaipėdos koncertų salės pastato Šaulių g. 36. Vis dėlto komisijos nariai išreiškė nepritarimą tokiai idėjai. Esą su ta vieta J. Lėbartas nieko bendro neturėjo.

"Su Klaipėda jis buvo susijęs, bet jo veikla labiau buvo susijusi su Šilute. Suprantu užmojį įamžinti visus Tilžės akto signatarus, bet jei pritempsime, darysime profanaciją", - pabrėžė istorikė doc. dr. Silva Pocytė.

Jos nuomone, vertėtų paieškoti tinkamesnės vietos ir, pavyzdžiui, kabinti atminimo lentą ten, kur buvo rinktinės, kuriai priklausė J. Lėbartas, štabas, arba ten, kur buvo jo įkurta spaustuvė.

Kadangi Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai priimti sprendimui pritrūko kvorumo, iniciatyvos autoriams buvo pasiūlyta kreiptis į specialistus ir su jais pamėginti rasti tinkamesnę vietą J. Lėbartui įamžinti. Variantus planuojama svarstyti kitame komisijos posėdyje.

Tiesa, iniciatyvos autoriai rašte pabrėžė nenorintys, "kad iškiliai asmenybei būtų prikalama prie sienos ta skurdi, nemeniška standartinė metalinė lentelė". Tačiau kokio atminimo lentos apipavidalinimo jie norėtų, kol kas nedetalizuota.