Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovo Mindaugo Rimeikio teigimu, priekrantės žvejai visą praėjusią savaitę nežvejojo, nes buvo netinkamos meteorologinės sąlygos.
Beje, pasak jo, stintų šventės pradininkai yra melnragiškiai. Kadangi sovietmečiu nebuvo galima švęsti Užgavėnių šventės, 1946-1947 metais žvejų ūkio "Banga" pirmininkas Alfonsas Velička sugalvojo su Melnragės žvejais surengti stintų šventę Užgavėnių dieną.
Stintų porcija - bilietas į šventę
"Žvejai, svečiai ir mes - visi esame patenkinti, nes visiems visko užteko. Žvejai prieš pat šventę pradėjo sugauti normalius stintų kiekius. Kiti verslininkai stintomis apsirūpino Latvijoje. Ir tai jau daug metų darome. Šį savaitgalį buvo nemažai žvejų, turėjusių šviežių stintų. Sekmadienį, išvažiuodami iš Palangos, žmonės lauktuvėms pirkosi šviežias stintas, kad namiškiams galėtų iškepti, ir marinuotos stiklainiuose buvo šluote šluojamos", - sakė vienas iš stintų šventės Palangoje organizatorių Nerijus Stasiulis.
Pasak jo, yra buvę porą metų, kai bangavimas neleido įplaukti į jūrą, užtat dabar, kai tik pasirodo pirmosios stintos, tuojau jų prisigaudoma, verslininkai ruošiasi šventei nelaukdami paskutinio momento.
Žinia, Palangoje per šią šventę suvartojamas gana didelis žuvų kiekis. Kiekvienas restoranas jų užsisako nuo 50 iki 100 kg.
"Vienas iš mūsų reikalavimų, kad 50-60 proc. valgiaraščio sudarytų žuvys, o didžioji jų dauguma būtų stintos, priešingu atveju nepriimame į šventę", - pasakojo renginio organizatorius.
"Kai kalbame apie kainą, visada klausiu, o kiek kainuoja gera nuotaika. 100 eurų už degtukų dėžutę labai daug, o už mašiną jų - mažai. Viena stintų porcija kainavo tiek pat, kiek du puodeliai kavos degalinėje. Sakyčiau, kad stintų porcija - tai savotiškas bilietas į nemokamą šventę. Negalima pamiršti, kad verslas investuoja į lauko virtuves, kurių vasarą nepanaudosi, į aprangą. Žuvis reikia ir atsivežti, ir iškepti, ir t. t. O kainos nekyla jau 3-4 metai. Niekas po vieną stintą už eurą nepardavinėjo, priešingai, dar "magaryčių" pridėdavo. Buvo išvesta aritmetika, kad stintų porcija kainavo 5 eurus", - sakė N. Stasiulis.
Pasak jo, prieš 16 metų ši šventė buvo sukurta, kai Palanga neturėjo nė vieno turisto tokiu metų laiku, viešbučiai buvo visiškai tušti. Būtent verslininkai inicijavo ją. "Dabar būna daug žmonių, pilni viešbučiai ir kavinės, verslas atsigauna, jam lengviau sulaukti vasaros. Kultūrininkai turi progą pristatyti tradicijas. Šiemet parodėme, kad žemaičių kalba nėra įkišta į stalčių", - sakė jis.
Stintapūkio šventė - kamerinis renginys
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro vadovė Edita Lubickaitė sakė, kad Neringa yra kitoks kurortas nei Palanga, ir jos stintos gaudomos kitaip - bumbinant. Stintapūkio šventė Nidoje labiau kamerinė. Bet Naglių g. buvo pilna žmonių. Oro sąlygos nebuvo palankios, ant ledo lipti nebuvo galima, tad pats bumbinimas buvo atliekamas krante, t. y. ant molo. Beje, čia buvo galima įsigyti sausio pabaigoje Lietuvos banko išleistą naują kolekcinę monetą, skirtą unikaliai baidomajai poledinei žūklei pristatyti, t. y. bumbinimui. Monetos nominalas kainavo 2 eurus.
BUMBINIMAS šiemet vyko krante. Organizatorių nuotr.
E. Lubickaitė mano, kad pačių stintų Nidoje galėtų būti ir daugiau.
Taip jau nutiko, kad šiemet abi stintų šventės vyko tą patį savaitgalį. Anksčiau Palangoje ši šventė vykdavo vasario 14-16 d.
"Manau, sėsime prie stalo ir kitiems metams susiderinsime kalendorių. Anksčiau galvojome stintų kelią pradėti nuo Liepojos: vieną savaitgalį šventė joje, kitą - Palangoje, trečią - Nidoje. Stintos turėtų plaukti skirtingais savaitgaliais", - juokavo E. Lubickaitė.
Apie stintų kainas
Pasak M. Rimeikio, vakar kai kurie žvejai bandė išplaukti į jūrą ištraukti gaudyklių, kurios buvo pastatytos prieš audrą. Šiandien vakarop oras turėtų aprimti. Jo manymu, ateinantį penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį jau turėtų pasirodyti stintų Klaipėdos prekybos taškuose.
M. Rimeikis sako, kad stintų kainą priklausys nuo to, koks kiekis jų bus ištrauktas iš tinklų ir kokio dydžio jos bus. Žvejai smulkių stintų iš gaudyklių kilogramą parduoda už 2-2,5 euro, o tinklais sugaunamų didesnių stintų - už 4-4,5 euro.
Prekybininkai pirmiausia turi pridėti 21 proc. PVM, pardavimo, transporto išlaidas, tad kaina išauga iki 6-7 eurų. O kadangi dar ir prekybininkui reikia uždirbti, 1 kg stintų jau gali kainuoti 8,50 eurų. Taigi stintos realizavimo taškuose savaitgalį kainuos 6-8 eurus.
"Man atrodo, kad stintų žvejyba priekrantėje dar tęsis kokią savaitę ar dvi, o paskui stintos gali pradėti eiti į Kuršių marias. Temperatūrų kaita turi didelės reikšmės ir stintoms. Jos jau ir taip šiemet vėlavo ateiti visu mėnesiu į mūsų pusę. Paprastai ant Kūčių stalo visada turėdavome šviežių stintų, o pernai tik retas kuris", - sakė M. Rimeikis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą