Pasigedo taršos žemėlapių

Klausimą Miesto plėtros ir strateginio komiteto posėdžio metu pristatinėjęs politikas Valdemaras Anužis tvirtino, jog tokie žemėlapiai reikalingi planuojant miesto plėtrą.

"Jie padėtų apsispręsti, kur ką vystyti, kokias priemones taikyti, kur atkreipti dėmesį į aplinkosauginius dalykus. Sakykime - ar tame rajone, kur didžiulė tarša, leisti naudoti kietą kurą, galbūt vystyti centralizuotą šildymo sistemą ar saulės energetiką", - svarstė politikas.

Aiškėja, kad tokie žemėlapiai paskutinį kartą buvo rengti bene prieš 10 metų. Per tą laiką situacija pasikeitė - kūrėsi nauji pramoniniai gigantai, pasikeitė taršos šaltinių išsidėstymas. Taikant aplinkosaugines priemones vietose, kur anksčiau buvo didelė tarša, situacija taip pat galėjo pasikeisti į gera.

"Gauname atskirus pranešimus apie kietųjų dalelių koncentraciją mieste, bet išsamaus žemėlapio, kuris atsakytų į klausimus, kur, kokiu paros metu ir kokia tarša, atsižvelgiant ir į sezoniškumą, nėra", - aiškino V. Anužis.

Kiti politikai pripažino, kad apie tokį planą šnekėta ir anksčiau, bet realių sprendimų nebuvo priimta. Tikinama, kad atnaujinus žemėlapius paaiškėtų daug įdomių detalių, kadangi pastaraisiais metais užfiksuota gyvenamųjų kvartalų plėtra, o privačiuose namuose žmonės galimai kūrena ne tik malkas ar anglis, bet ir batus bei padangas.

Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė tvirtino, kad Aplinkos apsaugos agentūra paskutinius oro teršalų sklaidos žemėlapius parengė 2010-2011 m.

"Jų kaina mums nežinoma, nes tai atliko kita institucija. Kai agentūra suplanuoja, ji praneša Savivaldybei ir prašo patikslinti ar paderinti tyrimų vietas, vietų skaičių nustato Aplinkos apsaugos agentūra. Manome, kad ir kitą žemėlapio rengimą finansuos Aplinkos apsaugos agentūra", - sakė D. Berankienė.

Deja, politikams galutinai susitarti nepavyko. Klausimą nagrinėti nuspręsta kito posėdžio metu, kai savo įžvalgomis galės pasidalinti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai bei pati D. Berankienė.