Paskelbti kandidatai į Klaipėdos kultūros magistrus

Įvairios Klaipėdos kultūros organizacijos, kūrybinės sąjungos ir privatūs asmenys šiemet į Kultūros magistrus pasiūlė devynis pretendentus. Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas uostamiesčio menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.

„Labai džiaugiuosi, kad šiais metais sulaukėme tiek daug miesto bendruomenės pasiūlymų. Kultūros magistro titulas – išskirtinai klaipėdietiškas pagarbos ir pripažinimo ženklas. Tai – labai svarbus miestiečių įvertinimas Klaipėdos kūrėjams“, - sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Į Klaipėdos kultūros magistro vardą šiais metais pretenduoja:

Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius už literatūrines ir kultūrines įžvalgas, gilumines pastabas literatūroje teikė literatūrologo, literatūros sociologo, literatūros kritiko Marijaus Šidlausko kandidatūrą.

Klaipėdos miestiečių draugija už reikšmingą indėlį populiarinant Mažąją Lietuvą pasiūlė fotožurnalisto, kultūros istoriko ir kraštotyrininko, metraštininko Bernardo Aleknavičiaus kandidatūrą.

Asociacija „Klaipėdos kultūros bendruomenė“ už išskirtinę, unikalią kūrybą, kuri garsina Klaipėdą Lietuvoje ir užsienyje pateikė menininko, aktoriaus, režisieriaus Beno Šarkos kandidatūrą.

Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga už originalią kūrybą ir atsidavimą Klaipėdos kultūriniam ir visuomeniniam gyvenimui pateikė dailininko – juvelyro Vido Bizausko kandidatūrą.

Už proveržį muzikinio teatro spektaklių ir simfoninės muzikos atlikimo srityje, nuopelnus ugdant atlikimo kultūrą Klaipėdoje, už Klaipėdos koncertų turinio išplėtimą į naujas profesionalaus šiuolaikinio meno bei lietuviškos muzikos erdves, aktyvią meninę - koncertinę veiklą su chorais, dainų švenčių tradicijų puoselėjimą Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pateikė pedagogo, chorvedžio, dirigento Tomo Ambrozaičio kandidatūrą.

Už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Klaipėdos miesto kultūrai ir menui, išskirtinių vaidmenų teatruose sukūrimą, nuoseklią pedagoginę veiklą, kūrybinę sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, pagarbą scenai, iniciatyvas, inspiruojančias aplinkinius pozityviai veiklai, teatro meno tradicijų saugojimą, asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę aplinką gimtajame mieste į Kultūros magistrus teikiama solisto, menininko, režisieriaus, pedagogo Šarūno Juškevičiaus kandidatūra, kurią pateikė Ramūnas Kaubrys, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija bei VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.

Tarp pretendentų – ir Agnijos Šeiko (Sarulienės), VšĮ Šeiko šokio teatro įkūrėjos, meno vadovės, choreografės, šokėjos, šokio pedagogės kandidatūra, kurią teikė Greta Seiliūtė.

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius už reikšmingą meno pedagogo vaidmenį ir profesionalią kūrybą, garsinančią Klaipėdos vardą pateikė meno pedagogo, dailininko, grafiko, kultūrinių renginių kuratoriaus Augustino Virgilijaus Burbos kandidatūrą.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras į Kultūros magistrus pasiūlė dar vieną pretendentą - už profesionalumą, vokalinį meistriškumą ir artistinę įtaigą pateikta solistės, menininkės Ritos Petrauskaitės kandidatūra.

Kam atiteks garbingas Kultūros magistro titulas – šiemet jis bus suteiktas dviem iškiliems miesto menininkams - birželio mėnesį spręs Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisija.

Laikantis ilgametės tradicijos, rugpjūčio 1 dieną, per miesto gimtadienį, Pilies muziejuje naujiesiems Kultūros magistrams paprastai įteikiami auksiniai žiedai, pagaminti renesansinio žiedo, saugomo šiame muziejuje, pavyzdžiu. Vienam žiedui pagaminti iš miesto biudžeto skiriama 2450 eurų.

Nuo 2003 metų, kai gimė ši tradicija, Klaipėdos kultūros magistro vardas yra suteiktas 37 iškiliems menininkams.

Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisiją sudaro iš menininkų bendruomenių, miesto kultūros įstaigų atstovų susidedančios Kultūros ir meno tarybos nariai, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus atstovai, pirmininkauja miesto meras.

Klaipėdos miesto kultūros magistrai

2003 m. Jonas Genys, Algis Kliševičius ir Vytautas Paukštė

2004 m. Stanislovas Domarkas, Gintaras Grajauskas ir Daiva Kšanienė

2005 m. Povilas Gaidys ir Vytautas Grubliauskas

2006 m. Balys Juškevičius, Kazys Kšanas ir Edvardas Malinauskas

2007 m. Bronius Gražys, Aloyzas Každailis ir Juozas Gudavičius

2008 m. Arūnas Sakalauskas, Nelė Savičenko ir Vytautas Tetenskas

2009 m. Anatolijus Klemencovas, Juozas Šikšnelis ir Vladas Žulkus

2010 m. Rimantas Černiauskas ir Valerija Jankūnaitė

2011 m. Rita Bočiulytė

2012 m. Robertas Varnas

2013 m. Angelina Banytė

2014 m. Petras Bielskis

2015 m. Irena Nakienė ir Ona Skaistutė Idzelevičienė

2016 m. Rolandas Rastauskas ir Kristina Jokubavičienė

2017 m. Isroildžon Baroti, Darius Meškauskas ir Remigijus Šileika

2018 m. Algirdas Bosas ir Remigijus Treigys

2019 m. Regina Šaltenytė ir Mindaugas Bačkus.