Rugsėjo 11 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje jau buvo svarstomi konkretizuoti uosto bendrojo plano (BP) sprendiniai. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. Vaitkaus, problema ta, kad norint, jog tas planas neliktų tik popieriuje, o būtų įgyvendintas, reikia keisti net tris įstatymus, priimti daug teisės aktų.
Uosto direkcijos vadovas džiaugiasi, kad visi trys šalies vadovai - prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis mano, jog uostas, duodantis 10 proc. valstybės biudžetui, privalo plėstis. Klaipėdos uosto perspektyva - vienas didžiausių Lietuvos planų.
A. Vaitkus rugsėjo 22 d., kai uoste lankėsi premjeras S. Skvernelis, pavadino istorine diena, kadangi premjeras atsakė į daugelį iškilusių klausimų, vaizdžiai tariant, sudėliojo visus taškus ant "i", kad būtų galima eiti toliau į poreikį. Premjero vizito metu iš esmės aptartas uosto BP, visos su tuo susijusios aktualijos, kurios būtinos, jeigu norima, kad tas planas būtų ne tik popieriuje, bet ir realizuotas. Kalbėta ir apie galimybę panaudoti Europos Sąjungos (ES) lėšas, ypač uosto vartų rekonstrukcijai.
Uosto direkcijos vadovo teigimu, AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) doko, skirto "Panamax" tipo laivams remontuoti, atplukdymas į Klaipėdos uostą yra tas lakmuso popierėlis, kuris parodė dabartinę jo situaciją. Dokas sėkmingai įplukdytas tik gerų Uosto direkcijos specialistų dėka.
"Mes jau praktiškai matome, kaip reikia pertvarkyti uosto vartus, kad būtina keisti kampą. Pertvarkyti jie turėtų būti naudojami 150-200 metų. Tai labai atsakingas ir sudėtingas procesas. Vartų konfigūracija labai glaudžiai siejasi su IV, maksimalia, uosto plėtros koncepcija. Jeigu ji nebūtų pasirinkta, konfigūruoti vartus taip, kaip numato vienas pasirinktas iš, ko gero, 9 variantų, negalėtume. Jeigu po kelerių metų paaiškėtų, kad reikia statyti išorinį uosta, o molų konstruktyvas būtų jau pastatytas, būtų išleisti didžiuliai valstybės pinigai ir tuo jai padaryta žala. Uosto direkcija yra valstybės įmonė, ji negali priimti sprendimų taip laisvai kaip privačios kompanijos. Todėl rugsėjo 22 d. vadinu istorine diena", - sakė A. Vaitkus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą