Piliakalnių problema gali persikelti į teismą

Savivaldybė su KPD ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovais buvo susitikę dar praėjusių metų pabaigoje. KPD reikalavo piliakalnių nuosavybės dokumentų arba įgaliojimo pradėti darbus.

Savivaldybė iš NŽT leidimą vykdyti darbus gavo jau po keleto dienų, tad buvo viliamasi, kad kliūčių neliko. Tačiau vakar vykusiame susitikime miesto valdžia dar kartą išgirdo neigiamą verdiktą.

"KPD Klaipėdos skyriaus nuomone, mes neturime teisės ten atlikti darbų. Situacija atrodo tokia, kad ten apskritai negalime nieko veikti - nei rinkti šiukšlių, nei pjauti žolės. Nuolatos gauname priekaištų, kad netvarkome piliakalnių. Bet kai norime sutvarkyti, pasako nelįsti", - sakė miesto vicemeras Artūras Šulcas.

Pasak jo, Savivaldybei liko vienintelis kelias - kreiptis į teismą.

"Mes jau išleidome pinigų ir pasamdėme rangovus, kurie parengė projektus. Jiems reikia sumokėti pinigus, o jei to nepadarysime, jie kreipsis į teismą. Mes pinigų negalime mokėti, nes negalime gauti produkto. Veikiausiai rengsime ieškinį teismui dėl nederinimo, veiksmų neatlikimo, galbūt dėl piktnaudžiavimo tarnyba ar bandymu elgtis kitaip. Visoje Lietuvoje piliakalniai tvarkomi tais pačiais principais, o tik pas mus negalima", - pridėjo mero pavaduotojas.

PLANAI. Savivaldybė Žardės ir Purmalių (nuotr.) piliakalnių sutvarkymo projektus rengia po dešimties metų pertraukos, mat planuoti darbai sustojo dėl ekonominės krizės. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Klaipėdos savivaldybė dėl kuriozinės situacijos žada kreiptis ne tik į teismą, bet ir į prezidentūrą, Seimą bei visas kitas institucijas.

"Tai ką, paliksime šiukšlyną? Prašo, kad būtų suformuotas atskiras sklypas, bet to padaryti neįmanoma. Nuosavybė valstybės. Piliakalnis nėra formuojamas kaip turtinis vienetas. Manome, kad tai yra tyčinis stabdymas", - teigė A. Šulcas.

Savivaldybė Žardės ir Purmalių piliakalnių sutvarkymo projektus rengia po dešimties metų pertraukos. Purmalių piliakalnio sutvarkymo techninis projektas buvo parengtas dar 2003 metais, o Žardės - 2005-2006. Projektai sustojo užgriuvus krizei.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos teigimu, dar 2006 metais KPD Klaipėdos skyriaus dabartinė vedėja Audronė Puzonienė projektą suderino ir tąkart klausimų dėl nuosavybės teisių nekilo.

"Šiandien demonstruojamas priešingas noras. Klausimas, kodėl vienu atveju suderino būdama specialistė, o būdama vedėja - ne. Ne KPD kompetencija spręsti, kas gali būti vykdoma valstybinėje žemėje. Manau, kad šiuo atveju viena institucija turi prisiimti kaltę", - rėžė V. Juška.

Įdomu tai, kad projektą vertino ir jam pritarė mokslinė archeologų komisija. Praeitais metais pradėto projekto ruošimas kainavo beveik 11 tūkst. eurų.

Šįmet buvo suplanuota 200 tūkst. Eur skirti Žardės piliakalnio sutvarkymui - jį pritaikyti lankymui, išvalyti tvenkinį, pastatyti stendus, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

KPD Klaipėdos skyriaus vedėja A. Puzonienė vakar į "Vakarų ekspreso" skambučius neatsakė.