Piliakalnių tvarkymo projektai lauks verdikto

"Oi, būtų visas detektyvas, jeigu pradėčiau pasakoti nuo pradžių, kiek visokių trukdžių buvo", - su atodūsiu pokalbį pradėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Pasak jo, piliakalnių tvarkymas yra vienas sudėtingiausių projektų, kuriuos teko rengti.

"Mes praradome beveik metus laiko vien dėl ginčų su Kultūros paveldo departamentu, kuris dėl visiškai formalios priežasties nenorėjo pritarti šiam projektui. Jie manė, kad tik sklypo savininkas galėtų teikti jiems prašymą. Teko net inicijuoti tam tikrų teisės aktų keitimą. Tikrai tos peripetijos buvo ilgos. Bet galų gale tie projektai yra parengti", - procesus apžvelgė V. Juška.

Pašnekovo teigimu, yra gauta Žardės piliakalnio ekspertizė. Jeigu nebus gauta pastabų iš KPD, bus prašoma statybos leidimo.

"Šviesa tunelio gale yra, tikimės, kad KPD pritars. Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas taip pat gautas. Tikimės, kad piliakalnis galų gale bus sutvarkytas ir pritaikytas visuomenei lankytis", - vylėsi Paveldosaugos skyriaus vedėjas V. Juška.

Purmalių piliakalnio situacija ne tokia palanki, nes susidurta su Kelių direkcijos pretenzijomis. Direkcija nurodė, kad pagal teisės aktus projektuotojų numatytoje vietoje negalima įrengti įvažos į suprojektuotą poilsio aikštelę prie piliakalnio. Medelyno gatvę, kuri eina pro piliakalnį, valdo būtent Kelių direkcija, tad gatvei taikomi reikalavimai, kurie tinkamesni užmiesčio teritorijai, o ne miestui.

Klaipėdos savivaldybės atstovai vyko į sostinę ieškoti šios problemos sprendimo būdo. Buvo pasiektas preliminarus susitarimas, kad Kelių direkcija galėtų sutvarkyti Medelyno g. ruožą, mažindama įvažų skaičių į privačius sklypus.

"Vietoj kokių 4 ar 5 įvažiavimų būtų galima įrengti vieną, taip pat ir įvažiavimą į poilsio aikštelę. Kartu su projektuotojais nutarėme, kad šitą projektą, kuriuo tvarkysime Purmalių piliakalnį, dalinsime į du etapus. Pirmame etape suprojektuosime piliakalnio sutvarkymą ir taką, kuris eis nuo autobusų sustojimo vietos iki piliakalnio, o antrame etape, kai Kelių direkcija pertvarkys Medelyno gatvės ruožą, bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė", - pasakojo V. Juška.

Pašnekovas apgailestavo, kad šių piliakalnių tvarkymo projektai daug metų buvo nugulę į stalčius, tad dabar juos teko koreguoti dėl pasikeitusių teisės aktų. Jis stebėjosi, kad KPD, kuriam, atrodo, turėtų rūpėti paveldo išsaugojimas, rengiant projektus sukūrė nemažai trukdžių.

"Mes juos buvome parengę ir saugojome. Purmalių piliakalniui tvarkyti projektą buvome parengę, rodos, 2003 metais, Žardės - 2006 metais. Tuos projektus tada rengė architektas Vytautas Šliogeris, o dabar juos pabaigė jo žmona, architektė Laima Šliogerienė. Tie projektai dėl krizės nebuvo realizuoti. Dabar, kai Savivaldybė pradėjo geriau gyventi, į dienos šviesą ištraukėme tuos projektus ir norime realizuoti", - reziumavo V. Juška.

Visi piliakalnių tvarkymu besidomintys miestiečiai gali apsilankyti viešame projektų pristatyme, kuris vyks sausio 22 d. 17.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybės patalpose (Liepų g. 11), II aukšto pasitarimų kambaryje.

Informacija

Žardės archeologinių objektų kompleksą sudaro piliakalnis su papėdės gyvenviete, septynios atviro tipo (neįtvirtintos) gyvenvietės ir kapinynas. Piliakalnis yra nedidelis, jo aikštelė 55x35 m. Vakarų pusėje išlikęs pylimas ir priešpylimio pėdsakai. Ant piliakalnio aikštelės, šlaitų ir pylimo auga brandūs medžiai ir vešlus pomiškis. Teritorija apleista, šiaurinis ir rytinis šlaitai tapę neįžengiamais ir neperžvelgiamais. Nepakankamai atidengti vertingi pačio piliakalnio bei panoraminiai vaizdai į aplinkinę teritoriją. Ant piliakalnio aikštelės XIX-XX a. pr. buvo laidojama. Yra išlikusių kapinių elementų: metalinės tvorelės fragmentas, antkapinių akmenų fragmentai.
Purmalių piliakalnis įrengtas Purmalės upelio skardžio atbrailoje, smarkiai apardytas paviršinio vandens erozijos, gyvūnų išrausų ir žmogaus veiklos (atrodo kaip karo sprogimų duobės), apaugęs medžiais. Saugoma gyvenvietės teritorija apima nenaudojamą pievą tarp piliakalnio ir stebyklos šiaurinėje pusėje ir antrojo upės skardžio įgriovos, apaugusios mišku, pietinėje pusėje. Didžioji komplekso paviršiaus dalis seniau buvo dirbama, dabar dirvonuoja, dalis apaugusi medžiais ir krūmais, pievos nešienaujamos ir miškas plečiasi. Ant piliakalnio aikštelės, pylimo ir šlaitų auga brandūs medžiai ir vešlus pomiškis. Teritorija apleista. Piliakalnio želdynas yra per tankus, todėl šlaituose išnyko velėninė danga, vyksta paviršinė erozija. Tankus želdynas trukdo lankytojams apžvelgti piliakalnio formas.