Nežinioje šiandien skendi ir kitų Klaipėdai svarbių investicinių projektų ateitis. Dar vasarą uostamiestyje viešėjęs premjeras žadėjo miesto vadovams aukso kalnus, tačiau Finansų ministerijos viešai išplatintame didelių ir nacionalinės svarbos projektų, kurie 2014-2020 metais gali tikėtis Europos Sąjungos (ES) lėšų, sąraše Klaipėdos nėra.
Ar uostamiesčiui pavyks gauti lėšų Baltijos pr. žiedinių sankryžų rekonstrukcijos, piliavietės tvarkymo ir kitiems svarbiems projektams įgyvendinti, nepavyksta sužinoti nei miesto vadovams, nei žurnalistams.
Atimti vis tiek reikės
Tai, kad Klaipėdos dramos teatras ir Lietuvos jūrų muziejus gali likti be šių objektų rekonstrukcijai reikalingų pinigų, paaiškėjo daugiau nei prieš savaitę, kai Vyriausybė vietoje Kultūros ministerijos planuotų 4,5 mln. litų Valdovų rūmų B korpuso statyboms kitąmet nusprendė skirti per 13 mln. litų. Tiesa, šis faktas viešumon iškilo tik savaitgalį.
2014 metams Valstybės investicijų programoje kultūros sričiai iš viso skiriami 47 mln. litų. Padidinus finansavimą Valdovų rūmams, realu, kad lėšų mažiau gali sulaukti Klaipėdos dramos teatras ir Jūrų muziejus. Kultūros ministerija teatro rekonstrukcijai planavo skirti 12 mln. litų, Jūrų muziejui - 8 mln. litų. Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, suma Valdovų rūmams patrigubinta jam išvykus į komandiruotę Briuselyje ir nedalyvaujant ministrų kabineto posėdyje.
Po vakar įvykusio kultūros ministro ir premjero Algirdo Butkevičiaus susitikimo jau teigiama, kad kompromisas rastas. Esą vietoj planuotų 13 mln. litų Valdovų rūmams kitąmet ketinama skirti 7 mln. litų. Tačiau net ir esant tokiam sprendimui, tiek Dramos teatras, tiek Jūrų muziejus gali gauti mažiau lėšų nei tikėtasi.
"Sprendimas nebe toks skausmingas, koks buvo. Tačiau Valdovų rūmams vis tiek reikės papildomai surasti beveik 3 milijonus litų. Todėl teks sumažinti asignavimus kitiems stambiems projektams. Nubraukti gali tekti ir nuo Klaipėdoje įgyvendinamų projektų. Tačiau siekiame, kad pradėti darbai būtų tęsiami. Todėl sumažinus finansavimą, trūkstamų lėšų bus ieškoma kitur", - teigė kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė.
Ji pažymėjo, kad galutinio sprendimo, kiek ir kam teks lėšų atimti, dar nėra. Tai esą turėtų paaiškėti iki ketvirtadienio, kai Seime bus svarstomas kitų metų šalies biudžetas.
Grėsmė gyvūnams
Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, negavus Kultūros ministerijos žadėtų lėšų, sustotų visi Jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcijos darbai.
"Tai - smūgis į paširdžius. Rugsėjį buvo pasakyta, jog ateinančiais metais rekonstrukcijai gausim 8 milijonus litų. Parengėme planą, kaip ir kur perkelti gyvūnus, kokius darbus kitąmet atlikti. Jei neskirs pinigų, sustos visa rekonstrukcija", - teigė O. Žalienė.
Beveik 40 mln. litų kainuosiančius Jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcijos darbus numatyta baigti 2016-aisiais. Šiandien darbų atlikta jau už beveik 19 mln. litų - įsigyta nauja įranga, atlikta dalis statybos darbų. Už minėtus 8 mln. litų ateinančiais metais planuota pabaigti akvariumo priestato statybas, įrengti gyvūnų karantino patalpas, sumontuoti vandens paruošimo sistemas, rekonstruoti ruonių bei pingvinų baseinus.
Pasak muziejaus direktorės, negavus numatyto finansavimo muziejui taip pat grėstų finansinės sankcijos iš užsakytos įrangos gamintojų. Pavojus iškiltų ir muziejaus gyvūnams, mat neįrengus karantino patalpų nėra kur juos perkelti vykstant rekonstrukcijai.
GRĖSMĖ. Negavus Kultūros ministerijos žadėtų lėšų, sustotų visi Jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcijos darbai. Alfonso MAŽŪNO nuotr.
"Jau šiandien dalis gyvūnų laikoma ne pačiomis tinkamiausiomis sąlygomis", - sakė O. Žalienė.
Už dyką nedarys
Jau kelerius metus rekonstruojamo Dramos teatro pastato duris lankytojams atverti planuota 2015-ųjų spalį. Pasak teatro vadovo Gedimino Pranckūno, rekonstrukcijai užbaigti šiandien reikia dar 28 mln. litų. Kitąmet numatyta įrengti didžiąją ir mažąją scenas, atlikti garso bei apšvietimo įrangos montavimo ir kitus darbus.
"Visi įrenginiai užsakyti, kitąmet juos planavome montuoti. Šie darbai turi būti daromi kartu. O darys tiek, kiek mokėsime. Buvome apimti euforijos, kai pažadėjo, kad kitąmet gausime lėšų, - sakė G. Pranckūnas. - Praktiškai jau dešimt metų neturime scenos. Mūsų duona - kūrybinės kančios, o kur kankintis, kai neturi scenos."
Dramos teatro direktoriaus teigimu, negavus numatytų lėšų užsienyje esantys įrangos gamintojai už dyką savo paslaugų tikrai neteiks. O garantijos, kad trūkstama pinigų suma bus skirta 2015-aisiais - taip pat nėra.
Be to, kyla grėsmė, kad nebaigus darbų iki 2015-ųjų galo gali tekti grąžinti ES paramą, jau skirtą teatro rekonstrukcijai.
Slepia
Tuo metu kitų Klaipėdai svarbių investicinių projektų ateitis šiandien taip pat skendi nežinioje.
Dar lapkričio pabaigoje Finansų ministerija, apibendrinusi kitų ministerijų pateiktą informaciją, parengė ir Vyriausybės strateginiam komitetui pateikė didelės apimties ir kitų nacionalinės svarbos projektų sąrašą, kurie turėtų būti finansuojami 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos bei Integruotos Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis.
Iš viso sąraše - 23 dideli ir nacionalinės svarbos projektai, bendra jų vertė - apie 10 mlrd. litų. ES lėšomis numatyta finansuoti daugiau kaip 7 mlrd. litų.
"Energetikos, transporto projektai - tai yra investicijos, kurios svarbios ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai, todėl jų finansavimas turi būti užtikrintas iš anksto, tvirtinant tokių projektų sąrašą, įtraukiant juos į būsimosios finansinės perspektyvos veiksmų programas",- tąkart sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Finansų ministerija informavo, kad lėšų planuojama skirti dviem "Rail Baltica" linijos ruožams, Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapui, įvairiems energetikos projektams, daugiafunkciam sveikatinimo ir kultūros kompleksui Vilniuje.
Iš 2014-2020 metų ES struktūrinės paramos lėšomis planuojamų finansuoti ir jau paviešintų projektų sąrašo - nė vieno Klaipėdos miestui svarbaus investicinio projekto.
Liko viltis, kad šie projektai į minėtą sąrašą įtraukti, tik viešai dar nepaskelbti. Tačiau jau dvi savaites nei miesto vadovams, nei "Vakarų ekspreso" žurnalistams to sužinoti nepavyksta.
Klaipėdos mero pavaduotojo Artūro Šulco teigimu, uostamiestis lėšų iš ES struktūrinių fondų 2014-2020 metais tikisi gauti keliems svarbiems projektams: Baltijos pr. žiedinių sankryžų rekonstrukcijai, pietiniam Klaipėdos aplinkkeliui tiesti, naujo baseino statyboms ir piliavietės tvarkymui.
Tai, kad šių projektų įgyvendinimui lėšos bus skirtos, dar rugpjūčio pabaigoje žadėjo Klaipėdoje apsilankęs premjeras A. Butkevičius.
"Kol kas pažadai liko pažadais. Jokio konkretumo nėra. Tokie dalykai neturėtų lengvai atsirūgti. Klaipėda neprieštaravo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyboms, atliko visus savo įsipareigojimus", - sakė mero pavaduotojas.
A. Šulco teigimu, po premjero išsakytų pažadų Klaipėdai svarbius investicinius projektus tikėtasi išvysti Finansų ministerijos išplatinto prioritetinių projektų sąrašo viršuje. Tam neįvykus, į sostinę išsiųstos oficialios užklausos dėl šių projektų finansavimo perspektyvų. Tačiau, kaip ir minėjome anksčiau, atsakymo iki šiol nesulaukta.
"Vyksta pinigų tampymas po antklode. Klaipėda savo pažadus Vyriausybei jau įvykdė, todėl galima pinigų kitiems pabarstyti", - sakė A. Šulcas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą