Žinia, 2009-aisiais dėl ekonominio sunkmečio Seimas nusprendė sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį, koeficientą, iš kurio tas dydis dauginamas ir taip nustatomas atlyginimas, bei priemokas už kvalifikacinę klasę. Tačiau praėjusių metų liepą Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, jog įstatymų pakeitimai, kuriais apkarpytos valstybės tarnautojų algos, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. O iki krizės buvę kategorijų koeficientai ir priemokos už kvalifikacines klases, vadovaujantis šiuo sprendimu, valstybės tarnautojams atkurti nuo pernai spalio.
Sulaukę minėto KT sprendimo, tiek šalies, tiek uostamiesčio valdininkai, jau besidžiaugdami vėl padidintais uždarbiais, suskubo kreiptis į teismus su prašymais jiems priteisti ir per ekonominį sunkmetį sumažintų atlyginimų dalį.
Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino teigimu, šiuo metu teismuose dėl neišmokėtos atlyginimo dalies bylinėjamasi su 12 esamų ar buvusių savivaldybės darbuotojų. Bendra savivaldybei pateiktų ieškinių suma siekia kiek daugiau nei 73 tūkst. litų, o uostamiesčio valstybės tarnautojai, skirtingai nuo jų einamų pareigų, bando prisiteisti nuo 1,5 iki kone 15 tūkst. litų.
"Į teismą kreipėsi kelių savivaldybės skyrių ar poskyrių vedėjai, specialistai. Departamento direktoriai ar miesto vadovai ieškinių teismui dėl neišmokėtos atlyginimo dalies šiuo metu nėra pateikę", - sakė A. Kačalinas.
Tiesa, kol kas iš savivaldybės prisiteisti pinigų nepavyksta nė vienam į teismą besikreipusiam uostamiesčio tarnautojui, nes jų ieškinius nagrinėjantis Klaipėdos apygardos administracinis teismas visų šių bylų nagrinėjimą yra sustabdęs. Mat laukiama, kol nutartį šiuo metu nagrinėjamose analogiškose bylose paskelbs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei taip suformuos teisminę praktiką, kuria ateityje jau ir vadovausis žemesnės instancijos šalies teismai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą