Penktadienį uostamiestyje buvo surengtas Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos komiteto posėdis. Jame kritikos strėlės krito į Aplinkos apsaugos departamentą ir Aplinkos apsaugos agentūrą. Iškelta klausimų, ar kai kuriems vadovams nereikėtų atsistatydinti.
Eilėje – kiti taršos šaltiniai
Klaipėdos apygardos prokuratūros Vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė dar kartą priminė, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau kol kas įtarimai niekam nepareikšti. Ji patikino, kad bendradarbiaujant su aplinkosaugininkais yra surinkta pakankamai duomenų pagrįstai manyti, kad galimai yra įvykdyta nusikalstama veikla.
„Prokuratūra, kaip teisinė institucija, seniai nebevykdo bendrosios priežiūros. Savo įgaliojimo ribų peržengti negalime. Klaipėdoje aplinkos apsauga buvo vykdoma formaliai. Kodėl dabar? Duomenys, kuriais pasinaudojome kaip teisėsaugos institucija, buvo pateikti neseniai. Anksčiau visuomenininkų išsakytos pozicijos, nuoskaudos taip pat buvo tiriamos. Situacija parodė, kad dokumentuose viskas tvarkoje. Neturėjome teisinių įrankių inicijuoti teisminius procesus, išskyrus patį tyrimą. Valstybinės institucijos sureagavo tinkamai“, - sakė D. Pocienė.
Ji pridėjo, kad „Grigeo Klaipėda“ situacija parodė tik vieną taršos šaltinį, neva prokuratūroje tiriami ir kiti.
„Tiriamų objektų – dešimt. Ten situacija irgi neblizga. Apimtys kitos. Tarša įvairiais būdais, tarp jų – kvapai. Kol kas Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorams pavyko identifikuoti tam tikrus šaltinius, tyrimas eina pabaigos link. Turime priekaištų tam tikroms institucijoms, juos esame išsakę įvairiomis formomis. Kiek žinau, situacija nėra visiškai ištaisyta“, - teigė D. Pocienė.
Prokurorė patikino, kad artimiausiomis dienomis visuomenei bus pristatyta informacija apie taikomas atsakomybes dėl situacijos bendrovėje „Grigeo Klaipėda“.
„Prokuratūra pusmetį apie tai nežinojo. Kokia forma informacija buvo teikiama Aplinkos ministrui, žino tik jis pats. Galbūt būtų buvę gerai palaukti ilgiau ir parinkti daugiau įrodymų, bet žinant žalą gamtai, prokuratūra nusprendė apsiriboti trumpu laiku operacijai. Turime pagrindo manyti, kai tai buvo tyčiniai veiksmai. Informacijos sulaukėme ne iš aplinkosaugos atstovų“, - sakė D. Pocienė.
Pasak Klaipėdos apygardos prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko, estafetė perduota Aplinkos ministerijos pareigūnams. Jis atskleidė, kaip buvo ruošiamasi operacijai.
„Prieš planuodami operaciją žinojome, kad pirma versija bus avarija, o antra – suversti kaltę ant pėstininkų. Tą esame numatę. Veiksmai yra numatyti. Nemanau, kad apsiribosime tik eilinių darbuotojų atsakomybe. Išėjimo skaitliukas yra veikiantis, puikiai suskaičiuoja išleistas atliekas. O štai paėmimas – nekontroliuojamas“, - sakė J. Sykas, vėliau viešai paneigdamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra nepasitiki Klaipėdos aplinkosaugininkais.
Pasak J. Syko, vienas vamzdis – slaptas. Jis išeina už mechaninio išvalymo įrenginių, nėra apskaitytas įmonėje ir jungiasi prieš skaitiklį.
„Būtų naivu daryti kitaip, nes suprantame, kad iš kažkur reikia parodyti tonas nuotekų, nes subjekto apimtys – didelės“, - teigė jis.
Pasekmės dėl praeities klaidų?
Posėdyje Aplinkos apsaugos departamento direktorius Vaidas Laukys buvo paklaustas, ar neketina atsistatydinti ar suspenduoti kai kurių darbuotojų, tačiau į klausimus konkretaus atsakymo nepateikė.
O štai Aplinkos apsaugos agentūros vadovas Rimgaudas Špokas patikino, kad visiems įvykiams už akių buvo įmanoma užbėgti dar 2002 metais, kai buvo bandoma tiek tuometinio „Klaipėdos kartono“, tiek kitų įmonių tinklus prijungti prie miesto tinklų. Tačiau tąkart pastangos buvo bevaisės.
„Buvo padaryta speciali kaina. Bet buvo sulaukta pasipriešinimo. 2006 metais įstatymas buvo Seime, buvo imtas pavyzdys iš užsienio, kaip vandens paslaugos turėtų būti kontroliuojamos. Gręžinių gręžimo įstatymas buvo atmestas. Pusantro milijardo eurų įdėta į nuotekų valyklas. Lietuvoje stovi moderniausios valyklos. Bet buvo daromos išimtys verslui. Tai yra pasekmė. Reikia viską vertinti kompleksiškai“, - teigė R. Špokas.
Pasak jo, Vandens tiekimo ir tvarkymo įstatymo pataisos jau ruošiamos.
„Nuotolinis valdymas buvo siūlomas, kad visos verslo įmonės turėtų nuotolinę stebėseną iš institucijų. Taip yra Vakaruose. Išimtys griauna lietuvišką sistemą. Neturime teisės nei eiti, nei tikrinti, jeigu nėra akivaizdžios žalos ar grėsmės gamtai“, - sakė R. Špokas.
Derasi su „Klaipėdos vandenimis“
Posėdyje dalyvavo ir vos nuo praėjusių metų gruodžio „Grigeo Klaipėda“ generalinio direktoriaus pareigas einantis Tomas Eikinas. Jis patikino, kad šiuo metu nuotekos yra pervestos į „Klaipėdos vandenų“ valymo įrenginius.
„Vyksta mūsų vidinis tyrimas, bendradarbiaujame su aplinkosauga. Dėl sutarties kreipėmės. Prisijungėme. Vyksta derybos su „Klaipėdos vandenimis“, - sakė T. Eikinas.
Paklaustas, ar per trumpą laiką jis buvo supažindintas su esama situacija bendrovėje „Grigeo Klaipėda“, T. Eikinas tikino į nuotekų procesą nesigilinęs.
„Grigeo Klaipėda“, kaip ir kitose įmonėse, naujiems darbuotojams taikomas adaptacijos laikotarpis, kur aš asmeniškai turiu susipažinti su visais procesais. Į nuotekų procesą nesigilinau, nes tai nebuvo mano adaptacijos laikotarpiu numatyta. Tai yra įprasta praktika“, - sakė T. Eikinas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą