Prokurorai pareiškė įtarimus „Grigeo“ prezidentui G. Pangoniui

Bendrovės žiniomis, ikiteisminiame tyrime ketinama pareikšti įtarimus ar specialiaisiais liudytojais apklausti visus esamus ir buvusius „Grigeo Klaipėdos“ vadovus.

Klaipėdos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS informavo, kad įtariamųjų padaugėjo iki septynių, o paskutiniam jų įtarimai pareikšti dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo.

Klaipėdos prokuratūra praėjusį mėnesį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas atliekas į Kuršių marias.

Šiuo metu tyrime iš viso įtariami šeši fiziniai asmenys, iš kurių keturi – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo, du – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje.

Prokuratūros atstovai BNS teigė, kad visi įtariamieji ėjo vadovaujančias pareigas įmonėje.

T. Eikinas BNS yra patvirtinęs, kad teisėsauga jam yra pareiškusi įtarimus, tačiau nekomentavo, kokiame ikiteisminiame tyrime ir kuo konkrečiai jis įtariamas.

Pati „Grigeo Klaipėda“ vakar išplatino pranešimą spaudai, kuriame buvo skelbiamos jų sudarytos vidinės komisijos tyrimo išvadose. Jose akcentuota, kad kaltę turi prisiimti buvę vadovai. Visų pirma – nuo 2013 iki 2019 metų jai vadovavęs Vidas Beržonskis, o taip pat ir gamybos vadovas Jonas Garalis.

Pasak išvadų, veiksmai ir sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vandens“ tinklus, o jais į Kuršių marias, didžiąja dalimi buvo atlikti tuo metu, kai įmonei vadovavo V. Beržonskis, o gamybos vadovu buvo Jonas Garalis.

Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad žala gamtai dėl „Grigeo Klaipėdos“ taršos gali siekti 60 mln. eurų.

„Grigeo Klaipėda“ praėjusią savaitę pranešė prašanti Aplinkos apsaugos departamento įvertinti žalą, kad galėtų ją atlyginti.