Rinkimų komisijose dirba ir bedarbiai, ir įmonių vadovai

Rinkimų komisijose dirba ir bedarbiai, ir įmonių vadovai

"Jaučiuosi tarsi žaisdamas šachmatais", - juokavo Klaipėdos miesto apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas, kai pasiteiravome, kaip sekasi rinkti rinkimų metu uostamiestyje dirbsiančią komandą.

Artėjant rinkimams daugelio miestų rinkimų komisijų pirmininkai skundžiasi, kad nėra lengva prisikviesti žmonų, kurie norėtų dirbti PER rinkimus. A. Gritėnas neslepia - Klaipėda ne išimtis.

Kaip manote, kodėl iškilo tokia problema?

Į komisijos narius žmones paprastai deleguoja parlamentinės partijos, o šiemet ne visos šimtu procentų teikė pasiūlymų. Be to, pasikeitė įstatymas. Ankstesniuose rinkimuose kandidatūrų teikimą į apylinkes darydavo Savivaldybių administracijos direktorius, o dabar - Teisingumo ministerija. Reikia suvokti, kad ministerija yra didelė institucija ir deleguoti į visas savivalybes savo žmones nėra visiškai pajėgi. Tad mes, komisijų pirmininkai, bandome problemą spręsti savo jėgomis.

Kiek talkinančių žmonių reikia rinkimų metu Klaipėdoje?

Turime 54 rinkimines apylinkes. Reikia, kad kiekvienoje dirbtų mažiausiai po 5 asmenis. Jau turime iš viso 355 asmenis, gal dar vienas kitas prisidės.

Kiekvienoje apylinkėje yra skirtingas rinkėjų skaičius. Viena gali turėti tūkstantį, o kita 4 tūkstančius. Kai kandidatus deleguoja partijos, nutinka ir taip, kad maža apylinkė turi labai daug narių, o didelė - mažai. Tad reikia perkelti, bet tai galima padaryti tik Teisingumo ministerijai pritarus. Tad kartais jaučiuosi tarsi žaisdamas šachmatais, kai iš vienos apylinkės reikia perkelti į kitą. Yra begalė faktorių, kad viską tinkamai sureguliuotume.

Tai laikinas darbas, įdomu, kokių specialybių žmonės jį renkasi?

Labai įvairių. Nuo bedarbių iki uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, buhalterių. Yra ir studentų.

Vykdote atranką?

Nežinau, ar taip būtų galima įvardyti. Kadangi į apylinkių komisijos narius deleguoja parlamentinės partijos, jos ir yra atsakingos, kad deleguojami asmenys būtų tinkami šiam darbui. O jei mes patys renkame papildomai, taip pat išsiaiškiname, ar žmogus moka dirbti kompiuteriu ir t. t.

Būna, kad tenka pasakyti "ne"?

Būna. Jau ir šiemet teko pakeisti kelis asmenis. Beje, būna ir taip, kad dalis patys atsisako dirbti, kai išsiaiškina, koks tai darbas.

O ką reikia veikti?

Išnešioti rinkėjams kvietimus atvykti į rinkimus. Paprastai kiekvienam nariui tenka maždaug 350-400 rinkėjų. Kadangi pats esu dirbęs šį darbą, pamenu, kad man pakakdavo šiai veiklai po darbo skirti 2-3 vakarus. Žinoma, būna įvairių situacijų - kartais iki rinkėjo negali prasibrauti, nes durys užrakintos. Vis dėlto pagrindinis darbas vyksta rinkimų dieną. Kol bus suskaičiuoti visi balsai, gali tekti ir per naktį pasėdėti. Šis faktorius kartais žmones ir išgąsdina.

Įdomu, koks atlyginimas?

Pasikartosiu, kad biudžetas priklauso nuo apylinkės dydžio ir rinkėjų skaičiaus. Skaičiuojame, kad vidutiniškai galima uždirbti nuo 100 iki 300 eurų.

Kaip manote, ar atlyginimas - pagrindinis motyvas?

Vieniems taip, bet yra ir tokių žmonių, kurie šią veiklą traktuoja kaip savanorystę. Yra daug aktyvių visuomeniškų žmonių, kuriems atlyginimas nėra labai svarbus.

Beje, kadangi šiemet nusimato iš viso treji rinkimai, tad dabar suformuotų komisijų įgaliojimai bus pratęsti, jos galės dirbti ir per kitus rinkimus, turiu omenyje ir prezidento, ir Europos parlamento rinkimus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder