Hanibalo žaisliniai drambliai

Hanibalo ginklas iš arti: archeologai Ispanijoje aptiko pirmąjį įrodymą apie karo dramblius

Šimtmečius istorikai ir entuziastai ginčijosi, ar pasakojimai apie didįjį Kartaginos karvedį Hanibalą ir jo per Alpes vedamus dramblius nėra tik graži legenda. Tačiau naujausias archeologinis radinys Kordoboje, pietų Ispanijoje, privertė mokslo pasaulį nuščiūti – aptikti materialūs įrodymai, patvirtinantys, kad šie milžiniški „gyvieji tankai“ iš tiesų sėjo mirtį Vakarų Europos mūšio laukuose.

Legenda tampa faktu

218 m. pr. m. e. Hanibalas pradėjo savo žygį į Romą, lydimas 37 karo dramblių. Nors antikiniai rašytojai, tokie kaip Polibijus ir Livijus, spalvingai aprašė romėnų žirgų baimę išvydus šiuos svetimus gyvūnus, iki šiol nebuvo rasta jokių tiesioginių įrodymų iš tų laikų. 

Viskas pasikeitė Kolina-de-los-Kemados vietovėje, kur žemė atvėrė Antrojo Pūnų karo paslaptis.

Mįslingas radinys: 10 centimetrų dramblio kaulas

Archeologai aptiko nedidelį, apie 10 cm ilgio dramblio kaulo fragmentą, kuris tapo pagrindiniu tyrimo objektu. 

Atlikus radiokarboninį tyrimą paaiškėjo, kad jis tiksliai sutampa su Antrojo Pūnų karo (218–201 m. pr. m. e.) laikotarpiu. 

Nors pats radinys nedidelis, jo reikšmė – milžiniška: tai pirmasis materialus patvirtinimas apie karo dramblių buvimą šiame regione būtent Hanibalo kampanijos metu.

Karo įkarštis: kartu rasta apgulties technika

Kad radinys nėra atsitiktinis, patvirtina ir kiti tame pačiame sluoksnyje aptikti artefaktai, liudijantys apie vykusį intensyvų mūšį:

Šaudmenys: 12 akmeninių rutulių (litobolių), sveriančių po 1,4 kg, skirtų mėtyti apgulties mašinomis.

Gigantiško arbaleto dalys: Sunkaus, aštraus metalinio strėlės antgalio liekanos iš „skorpiono“ formos mašinos.

Kartaginos pėdsakas: Bronzinė moneta, nukaldinta tarp 237 ir 206 m. pr. m. e., tiesiogiai siejanti radimvietę su Hanibalo kariuomene.

Kodėl romėnai bijojo dramblių?

Antikiniai šaltiniai teigia, kad Hanibalas Iberijoje turėjo iki dviejų šimtų dramblių, atvežtų iš Šiaurės Afrikos. Nors į Italiją iškeliavo tik keliasdešimt, Trebijos mūšyje jie tapo lemiamu faktoriumi. 

Polibijus rašė, kad romėnų žirgai tiesiog paniškai bijojo vien dramblių kvapo ir neįprastos išvaizdos.

Analitinė įžvalga: kaip romėnai įveikė „tankus“?

Nepaisant pirminio siaubo, romėnų taktinė evoliucija leido neutralizuoti šią grėsmę. 

Lemiamame Zamos mūšyje (202 m. pr. m. e.) karvedys Scipionas Afrikietis sugalvojo genialių manevrą: pamačius puolančius dramblius, legionieriams buvo įsakyta nesilaikyti tvirtos linijos, o tiesiog išsiskirstyti, sudarant koridorius. 

Milžiniški gyvūnai prabėgo pro šalį nieko nesutraiškę, o romėnai juos tiesiog apipylė ietimis iš šonų. Ši pergalė pažymėjo Kartaginos galybės pabaigą.

Šaltinis: Journal of Archaeological Science: Reports / Associated Press nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder