Rumpiškės kvartalo tvarkymo darbai kai kuriuos klaipėdiečius nuvylė

Rumpiškės kvartalo tvarkymo darbai kai kuriuos klaipėdiečius nuvylė

Klaipėdoje startavusi Rumpiškės daugiabučių namų kvartalo tvarkymo programa įsibėgėja – trečdalis numatytų darbų jau atlikta. Gyventojai patiria laikinų nepatogumų dėl perkasų kiemuose ir gatvėse, tačiau permainos jau akivaizdžios – jų gyvenimo kokybė ir aplinka palengva keičiasi.

Statybininkai tvarko kiemus

Gyvenamųjų namų kvartalas Rumpiškėse iškilo sovietmečiu – septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje čia pridygo chruščiovkėmis vadinamų daugiabučių. Beveik 15 hektarų ploto kvartale šiuo metu gyvena apie šeši tūkstančiai klaipėdiečių.

Per tą laiką kvartalo infrastruktūra nusidėvėjo, neatitinka šiandienos poreikių – trūksta žaidimų aikštelių, pėsčiųjų takų, vietų automobiliams, želdynais niekas nesirūpino. Dėl itin siaurų įvažiavimų į kiemus, vietos trūkumo automobiliai čia statomi ant vejų ir šaligatvių.

Klaipėdos savivaldybės konkursą laimėjusi statybų įmonė VVARFF įsipareigojo kompleksiškai atnaujinti kvartalo kiemus. Plotas, kuriame nuo pavasario darbuojasi rangovai, siekia beveik 10,6 hektarų. Visus darbus numatyta atlikti iki kitų metų pavasario.

Pirmiausia pradėta tvarkyti teritorija nuo Paryžiaus Komunos gatvės iki kitos, jungiančios Taikos prospektą ir Rumpiškės gatvę. Čia darbai jau baigiami, jeigu tik leis orai, statybininkai iš čia išsikraustys šį mėnesį.

Sutvarkyti beveik 4,2 hektarų plotą kainavo daugiau kaip 2,1 mln. eurų.

Siekis – kurti patrauklią aplinką

Baigiama pertvarkyti Ąžuolyno giraitę, apleistos erdvės šalia buvusio „Vaidilos“ kino teatro ir nuo Sausio 15-osios gatvės palei Taikos prospektą irgi pasikeitė. Sutvarkyta dešimt kiemų, greitai asfaltu bus iškloti dar keturi.

Kvartale atsiras automobilių stovėjimo, lauko sporto aikštelės su įrenginiai. Rekonstruotuose kiemuose įrengtos lietaus vandens sistemos, trys vaikų žaidimų aikštelės, dviračių saugyklos, 160 automobilių stovėjimo vietų, pritaikytų ir neįgaliesiems išlaipinti.

Žmonių pamėgtose susibūrimo erdvėse netrūks mažosios architektūros elementų: stovų dviračiams, naujų suoliukų, šiukšliadėžių. Kuriant patrauklesnę aplinką ir kompensuojant iškirstus želdinius, bus pasodinta naujų medžių ir krūmų.

Visų kvartalo kiemų teritorijos ir viešosios erdvės bus apšviestos, stebimos vaizdo filmavimo kamerų, atsiras kompresorių automobilių padangoms pripūsti.

Sklaidosi sovietmečio dvasia

Ties Taikos prospekto ir Rumpiškės gatvių daugiabučiais namais atsiras požeminiai atliekų rūšiavimo konteineriai. Seni ir naujieji pėsčiųjų takai tvarkomi rūpestingai – pritaikomi ir žmonėms su negalia.

Rumpiškės daugiabučių savininkų iniciatyva ir lėšomis renovuoti namai ir atnaujinti kiemai atrodo šiuolaikiškai. Savivaldybė į programą įtraukė ir vaikų lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ rekonstravimo darbus – pastatas bus apjuostas nauja segmentine tvora.

„Šiuo projektu tikėjome nuo pat pradžių, didžiuojamės juo – nušvis ne vienas kiemas, o didžiulis kvartalas. Čia atsiranda tvarka, patogumai, gyvybė. Miestiečiai supranta šio projekto svarbą, naujovių pageidaujama ir kitose vietose“, – permainomis džiaugiasi Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Atnaujins nušiurusias erdves

Rangovai netrukus įžengs į teritoriją nuo gatvės, jungiančios Taikos prospektą ir Rumpiškės gatvę iki Sausio 15-osios gatvės. Kita numatyta sutvarkyti vieta – nuo Sausio 15-osios gatvės iki Marijos Taikos karalienės bažnyčios ir prekybos centro „Saturnas“.

V.Grubliauskas darbų sparta, kokybe, santykiais su rangovais kol kas yra patenkintas: „Pirmoji teritorija bus baigta tvarkyti anksčiau negu planuota – šį mėnesį. Po pusantrų metų, kai užbaigsime visą projektą, Rumpiškė pastebimai atjaunės ir pagražės“.

Klaipėdoje sovietmečio dvasią skleidusio kvartalo tvarkymo projektas apima tris teritorijas. Bendroji darbų vertė siekia 5,5 mln. eurų. Didžioji dalį lėšų projektui gauta iš Europos Sąjungos fondų.

Kiemuose sugaudė benzopjūklai

Pavasarį, kai prasidėjo darbai, net ir didžiausi permainų entuziastai išsigando – rangovai kvartale ėmė kirsti sužaliavusius medžius. Kai kurie kamienais nukloti kiemai priminė medienos paruošų aikšteles.

Taikos prospekto pradžioje ir Rumpiškės gatvėje kapojami dideli ir sveiki medžiai. Iškirsta ąžuolų giraitė už Adomo Brako vaikų dailės mokyklos. Iškapota kiek akys užmato – šimtai medžių“, – sielojosi kvartalo gyventoja Laima Laurinavičienė.

Kirtimų priešininkai aiškino, jog medžiai daugiabučių kiemus apsaugo nuo autotransporto dujų. Lajose suka lizdus sparnuočiai – smagu klausytis, kaip medžiuose čiulba gyventi mieste prisitaikę varnėnai, kuosos, uldukai, zylės.

„Kaip tai paaiškinti vaikams? Vėl paskelbus karantiną, rizikos grupės žmonės negalės išeiti iš namų, jau nekalbu apie išvykas į gamtą. Jiems labiausiai reikia gryno oro“, – piktinosi kita Rumpiškės gyventoja.

Net ir suvokdami, jog kai kuriuos senus medžius daugiabučių kiemuose reikia šalinti, ne visi žmonės suprato, kodėl jie guldomi ištisai – nepateisino plynųjų kritimų mieste.

Pareikalauta stabdyti kirtimus

Sovietiniai daugiabučiai – tų medžių amžininkai. Gal tikslingiau juos kirsti po pusšimčio metų, kai „chruščovkių“ vietoje iškils nauji namai? Kas vyksta Rumpiškėse – ar tai ne valdžios neūkiškumas, kvailumo apraiška, o gal noras žūtbūt panaudoti europines investicijas?“, – svarstė gamtos mylėtojai.

Mažalapės liepos gyvena iki 500- 600 metų, o maksimalus jų amžius – iki 1000 metų. Beržų amžius – apie 150 metų, kaštonai ir klevai – taip pat ilgaamžiai. Žmonės stebėjosi, kad kertami sveiki 50-60 metų medžiai.

Viešosiose miestų erdvėse pasodinti genetiškai modifikuotų dekoratyvinių veislių liepos ir kitokie medžiai, pasak aplinkosaugos aktyvistų, dažnai skursta ir sunyksta neprigiję. Jie netgi pareikalavo stabdyti kirtimus Rumpiškės kvartale.

Darbų užsakovų benzopjūklų gausmas, krūvos nukirstų medžių nešiurpino – triukšmą esą kelia tik kai kurie vyresnio amžiaus žmonės, o dauguma pageidauja tvarkingų kiemų, platesnių įvažų, aikštelių, nori, kad būtų sukurta nauja gyvenimo kokybė.

„Juk tai iš esmės tas pat, kaip sutvarkyti seną sodybą: reikia kažko atsisakyti, kažką paaukoti, kad atsirastų vietos naujovėms, tarp jų – ir naujiems želdiniams“, – tvirtino V.Grubliauskas.

Atsodins daugiau nei iškirto?

Dėl daugiabučių kiemuose kertamų medžių reiškiamos įvairios nuomonės – žemesniuose aukštuose gyvenantiems žmonėms jie užstoja saulę, o kitiems netrukdo. Svarstoma, kas geriau – įrengti vietas automobiliams išsaugant medį, ar statyti juos ant vejų?

Įmonės „Klaipėdos želdiniai“ vadovas Gediminas Valašinas įsitikinęs, jog kai kuriuos kiemuose pačių gyventojų chaotiškai pasodintus medžius būtina šalinti: „Jie auga ant inžinerinių tinklų, netinkamu atstumų nuo gyvenamųjų namų“.

„Papuvę medžiai virsta per audras – kelia grėsmę žmonėms ir jų turtui. Jeigu norime geriau gyventi, gal verčiau kažko atsisakykime bendram labui“, – sakė G.Valašinas.

Rumpiškėse numatyta per tris etapus pašalinti 201 medį. Bus atsodinti 648 medžiai ir krūmai, dalį esamų augalų planuojama perkelti į kitas vietas. Kitaip tariant, Rumpiškės kiemuose ir gatvėse bus pasodinta daugiau medžių nei jų buvo iškirsta.

„Permainos palies daugybę čia gyvenančių klaipėdiečių, jiems teks taikstytis su laikinais nepatogumais, todėl darbų spartai ir kokybei skyrėme išties daug dėmesio“, – tikino kvartalo tvarkymo projektą kuruojantis miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Valdžia teigia, jog želdinių tvarkymo eiga suderinta su aplinkosaugininkais, dirbama pagal techninį projektą, nepažeidžiant įstatymų, dendrologų, arboristų ir ornitologų rekomendacijų.

Patogiausias būdas SUŽINOTI DAUGIAU – sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder