O štai senamiesčio gyventojų bendruomenė, išgirdusi apie egzistuojančius planus parduoti centrinėje Klaipėdos dalyje po karo atsiradusius laisvus sklypus, stoja piestu.
Parduoti ir nuomoti
Miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas akcentuoja, kad nors Klaipėdos rajone yra 3 kartus mažiau gyventojų, ten statoma žymiai sparčiau nei mieste.
"Būtina išsiųsti tvirtą signalą, kad mieste yra kur gyventi ir yra teritorijų, kur suplanuoti sklypai", - sakė politikas.
Esą pirmiausia per 2016 m. reikėtų pasiūlyti privatizuoti detaliuoju planu suplanuotus prestižinius sklypus Giruliuose, taip pat sklypus aplink nutiestą Labrenciškės gatvę, kur įrengta ir infrastruktūra (prie miško būtų galima suformuoti 40-50 sklypų) bei dar prieš 15 metų suplanuotus sklypus palei Šiaurės prospektą, kur taip pat įrengta infrastruktūra.
Be to, 99 metams siūloma išnuomoti 6 išskirtinius sklypus teritorijose šalia buvusios Vydūno gimnazijos, Tomo g. 26 bei Smiltynėje. Dėl pastarojo, anot S. Gentvilo, pritaria ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Smiltynėje S. Gentvilas siūlo atkurti įvairius pastatus šalia Senosios perkėlos, mažosios įlankėlės, kurhauzo, o ant Smuklės kalno atkurti istorinę senąją smuklę.
"Taryba galėtų priimti sprendimą, kuriame būtų užfiksuotos tokios sąlygos - per 3 metus išnuomotoje teritorijoje privaloma pastatyti pastatą arba būtų anuliuojama sutartis", - siūlė S. Gentvilas.
"Lietuvoje visi nuosavybės klausimai ir požiūris į nuosavybę dar tik formuojasi. Pas mus įsigijus nuosavybės teise miesto teritorijos galima jos nevystyti, laikyti kaip spekuliacijos objektą. To kitose valstybėse nebūna, nes žemė nėra parduodama besąlygiškai. Teko važiuoti į Liubeką, Leipcigą, o ten tvarka griežta - nusipirkai, gavai leidimą statyti, nepastatei, gauni įspėjimą, o antrą kartą anuliuojama pirkimo sutartis ir žemė parduodama kitiems", - antrino Tarybos narys Valdemaras Anužis.
Politikai tvirtina, kad šiuo metu nėra normalios valstybinės žemės realizavimo politikos, nesamdomos turto pardavimu ar viešinimu užsiimančios agentūros.
"Tai yra palikta dviem Savivaldybės specialistams, kurie turi aibę kitų darbų, todėl negali užsiimti rinkodara. Jei norime pritraukti gyventojų, reikia investuoti", - tvirtino komiteto pirmininkas.
Pasak Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistės Raimondos Gružienės, šiemet buvo paskelbta 15 laisvos valstybinės žemės aukcionų, 4 sklypai jau parduoti, o likę, anot R. Gružienės, sukasi tolesnėje aukcionų karuselėje.
Anot specialistės, dažniausiai aukcionai skelbiami, jei vienu ar kitu sklypu yra susidomėjimas ir jei yra galimybė tokį žemės plotą parduoti. Esą pastaruoju metu, skirtingai nei prieš ekonominę krizę, daugiau domimasi gyvenamosios paskirties žemės lopinėliais.
Nori atvirų erdvių
Tačiau Savivaldybės paskelbtame valstybinės žemės sklypų pardavimo plane numatyti parduoti 10 valstybinės žemės lopinėlių senamiestyje papiktino šios miesto dalies gyventojus - komiteto posėdyje dalyvavęs Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės pirmininkas Andrius Petraitis vėliau išplatino atitinkamą pranešimą.
Buvusios Vydūno gimnazijos stadiono teritorijoje siūlęs statyti vaikų žaidimo aikštelę vyras vėliau sužinojo, jog plotą planuojamą parduoti.
"Aukcionui išrikiuoti ir kiti gardūs Klaipėdos senamiesčio "kąsneliai": žemėlapyje kaip parduoti numatyta komercinė teritorija jau pažymėta dalis Dienovidžio skvero, šiuo metu tuščia erdvė, esanti šalia "Vero Cafe" Tiltų gatvėje, aukciono plaktuku ketinama suknežinti ir simpatišką skverelį su fontanu šalia "Žvejų baro", komercine teritorija turėtų virsti pievelė su nuostabiu vaizdu į "Meridianą", esanti prieš barą "Vinvino". Nejau esame tokie turtingi patraukliomis viešosiomis erdvėmis, kad jomis ryžtamasi žongliruoti aukcionuose?" - klausė A. Petraitis.
"Šiais metais nė vieno sklypo senamiestyje nepardavėme ir nežadame parduoti. 2002 metais rengtame detaliajame senamiesčio plane numatyti sklypai, kuriuose kažkada stovėjo ir buvo sugriauti pastatai, tad architektai siūlė atstatyti tuos "išmuštus dantis". Tai gan jautrios vietos ir nuo 2002 metų sklypai nerealizuojami ir vargu ar bus realizuoti", - aiškino R. Gružienė, pridūrusi, kad tokia galimybė tiesiog numatyta ir tai lieka diskusijos klausimu.
"Pagal detaliuosius planus suplanuotų žemės sklypų, kurių paskirtis yra bendro naudojimo, aukcione tikrai nėra numatyta jų parduoti. Jie negali būti parduodami, nes jie ir yra skirti bendrajam naudojimui", - vakar BNS sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Jis stebėjosi pasipiktinimu dėl senamiesčio plėtros, nes sako taip pat girdintis nuolatinę kritiką, kad miesto centrui trūksta gyvybės, investicijų, traukos centrų.
"Jeigu vieni ar kiti žmonės senamiestyje įsigijo kokio nors nekilnojamojo turto, prieš akis mato žaliąją pievelę, tai nereiškia, kad tas sklypas ar ta erdvė neturi jokios perspektyvos būti kitokia", - sakė meras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą