Siūloma įamžinti uostui nusipelniusius žmones

Siūloma įamžinti uostui nusipelniusius žmones

Klaipėdietis istorikas Kęstutis Demereckas mano, kad reikėtų skersgatvius, esančius tarp Bokštų ir Puodžių gatvių ir neturinčius pavadinimų, pavadinti uostui labai nusipelniusių žmonių vardais. Tokį pasiūlymą svarstytų miesto Tarybos Žymių žmonių, istorinių įvykių, datų įamžinimo ir gatvių pavadinimų Klaipėdos mieste suteikimo komisija, bet dar negavo atitinkamo prašymo. Beje, tos komisijos pirmininkas vicemeras Vytautas Čepas minėtų skersgatvių nerado.

Mintimis apie tai, kad reikėtų pavadinti skersgatvius, K. Demereckas pasidalino su miesto Tarybos ir minėtos komisijos nariu Vygantu Vareikiu.

"Jis man patarė rašyti prašymą, bet aš neturiu tam laiko", - aiškino istorikas.

[CITATA]

"Man šovė į galvą du pavadinimai, bet tų skersgatvių netoli uosto yra ir daugiau. Jų pavadinimas niekam nepakenktų, nes namai numeruoti iš gatvių pusės, o iš skersgatvių - ne. Svarbiausia pažymėtume, kad tie žmonės - mokslininkai, projektuotojai, netgi rašytojai ir istorikai - buvo nusipelnę uostui.

Juos reikėtų įamžinti

XVIII a. pabaigoje Samuelis Lilentalis (Lilienthal) buvo uosto statybos inspektorius. Jis apsaugojo Kuršių neriją, suprojektavo pirmą molą. Jam būnant uosto statybos vadovu 1770 metų pavasarį buvo nugriuvusi kopa ir net dviem mėnesiams uždariusi laivams kelią iš uosto. Jis vadovavo darbams, rengė projektus, rūpinosi, kaip viską padaryti nekenkiant kopoms ir t. t.

Pasak K. Demerecko, S. Lilentalis didžiajam uostui yra itin nusipelnęs, išleidęs daug žemėlapių. Pagal jo atliktus tyrimus buvo sudarytas uosto įplaukos žemėlapis, kuriame pažymėti pirmieji uosto statiniai Kuršių marių sąsiauryje. Apie Klaipėdos uostą jis parašė darbą, kuris buvo publikuotas, ir dabar istorikai juo labai dažnai naudojasi.

Karlas Heinrichas Veitas (Weit, 1779-1849) 1805 m. atvyko į Klaipėdą vadovauti apželdinimo darbams, buvo paskirtas eiti uosto statybos inspektoriaus pareigas. Uosto raidą, pirmtakų ir savo darbus jis aprašė dviejose studijose. Reikšmingas 1821 m. Karaliaučiuje išleistas jo darbas "Memelio uosto ir greta esančių fabrikų aprašymas ir situacijos planas". Jis tęsė uosto tvirtinimo darbus, stebėjo, kaip per 50 metų ilgėjo Kopgalis, darė matavimus, tyrė, kaip atsirado seklumos ir kt.

K. H. Veitas testamentu miestui paliko 30 000 talerių. Buvo įkurtas vardinis fondas, kurio lėšų dalis buvo naudojama miesto poreikiams, o procentai - vargšams, našlaičiams bei našlėms. Ypatingą dėmesį jis skyrė Vitei. Iki Antrojo pasaulinio karo šioje miesto dalyje jo vardu vadinosi viena gatvė. Dabar tai Stadiono gatvė.

K. Demerecko teigimu, S. Lilentalio gatvės Klaipėdoje nebuvo.

"Vakarų ekspreso" žurnalistai bandė Kęstučio Demerecko nurodytoje vietoje ieškoti skersgatvių be pavadinimų. Šis labai trumpas, bet pavadinimo neturi.

Reikia raštiško signalo

"Nuėjau pasižiūrėti tų skersgatvių, bet niekaip nesupratau, kurioje vietoje jie yra. Komisija svarsto visus pasiūlymus be išimties. Kartais neturime galimybių ką nors pagerbti, nes gatvių nėra. Bet siūlymus įtraukiame į sąrašą ir laukiame, kol atsiras gatvių. O jų atsiranda. Pavyzdžiui, Šaulių kaimas projektuojamas, statomi privatūs namai. Nusprendėme, kad jame visos gatvės vadinsis Mažosios Lietuvos vietovardžiais. Žodžiu, mes svarstysime, tegu tik K. Demereckas parašo", - sakė Klaipėdos vicemeras V. Čepas.

Pasak jo, reikia raštiško prašymo, kad šis klausimas būtų svarstomas. Visų pirma istorikas turėtų nurodyti, kur konkrečiai yra tie skersgatviai.

Vicemeras atkreipė dėmesį į tai, kad pavadinti ar pervadinti gatvę nėra jau toks paprastas dalykas. Istoriškai vertinant, Herkaus Manto gatvės pavadinimas nėra tikslus. Didelė bėda, kad turime Šaulių ir Šiaulių gatves - ir žmonės klaidas daro, ir paštininkės ne taip perskaito, laiškai paklysta. Kita vertus, tai yra susiję ir su pinigais. Pavyzdžiui, Herkaus Manto gatvėje yra daugiau nei 100 firmų, kurioms reikėtų keisti antspaudus, užrašus, bankus, vizitines korteles ir kt. Prieš kelerius metus norėta pakeisti Naujojo Sodo gatvės pavadinimą, bet atsisakyta, nes Klaipėdos viešbutis pareiškė, kad savivaldybė turi pakeisti jam visus firminius ženklus. O tai kainuoja dešimtimis tūkstančių litų.

"Norint pavadinti tuos skersgatvius gali kilti problemų. Jeigu tai yra tik skersgatvis ir nėra nė vieno namo adreso, tai ar reikia jį vadinti? Gal norima pavadinti tik perėjimą iš vienos gatvės į kitą. Komisijoje turime rimtų specialistų ir visus probleminius klausimus išnagrinėjame. Manau, skersgatvių klausimu reikėtų labai stipriai padiskutuoti ir apsispręsti, ko mes norime", - sakė V. Čepas.

"K. Demerecko idėja man patiko. Jeigu tik yra vietos ir ji prie uosto, tai darom. Aš manyčiau, jei yra galimybė, įamžinkime, ir viskas", - sakė V. Vareikis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder