Mokesčių skyriaus vedėja Kristina Petraitienė priminė, kad kasmet siūloma pripažinti beviltiškomis valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokas, kai skolų nepavyksta išieškoti iš likviduotų ir išregistruotų įmonių, mirusių žmonių.
Skolas pripažinus beviltiškomis jos nurašomos iš Savivaldybės apskaitos. Šiemet siūloma nurašyti skola su delspinigiais yra 73 tūkst. 915 eurų, iš kurių 73 tūkst. 569 Eur. yra įmonių skolos.
Tiesa, kai kurios nurašomos skolos atrodo juokingos, pvz., kelių įmonių beviltiška skola nesiekia nė euro, o net kelių mirusių žmonių skola yra 1, 2 ar 3 centai.
"Skola susidarė dėl 34 juridinių asmenų ir 36 fizinių asmenų neįvykdytos žemės nuomos mokesčio prievolės. Dėl visų skolų buvo parengti dokumentai ir teikti teisminiam išieškojimui. Reikalavimai buvo patenkinti, sprendimai perduoti vykdyti, bet nepriemokos suma nebuvo išieškota, nes neužteko skolininkų turto", - situaciją Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariams pristatė K. Petraitienė.
Pasak jos, buvo išnaudotos visos teisinės galimybės. Procesas yra netrumpas - tik praėjus 180 dienų nuo pareigos sumokėti mokestį galima kreiptis į teismą dėl išieškojimo. Iki tol reikia skolininką perspėti, priminti apie skolą. Tik pritarus teismui kreipiamasi į antstolius.
"Taip kiekvienais metais tas ratas yra sukamas", - reziumavo K. Petraitienė.
Komiteto narys Arvydas Vaitkus siūlė tobulinti tvarką, pradedant skolų išieškojimą nelaukiant minėtų 180 dienų.
"Tada dar būtų reali galimybė iš įmonės, kol ji dar turi finansinių resursų ar turto, susidariusias skolas išieškoti", - svarstė A. Vaitkus.
Jam antrino ir Rimantas Taraškevičius, atkreipęs dėmesį į tai, kad šiemet dvi įmonės sudaro didžiąją dalį įsiskolinimų - viena liko skolinga 28,5 tūkst., kita - 29,3 tūkst. eurų.
"Pastaba labai teisinga. Reikia stebėti įmones, kurios daug įsiskolinusios", - sakė politikas.
Komitetas skolų nurašymui pritarė, bet pateikė siūlymą Savivaldybės administracijai tobulinti skolų išieškojimo metodiką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą