"Tokio dydžio skulptūros dažniausiai liejamos iš bronzos, tačiau projekto autoriai nusprendė, kad bronza nederės prie molo aplinkos ir kreipėsi į mane, kad padėčiau kompoziciją nukaldinti iš lakštinio plieno. Iš pradžių abejojau. Juk kalvystės amatas daug kam asocijuojasi tik su kaldintomis tvoromis", - nusijuokė pašnekovas.
G. Černiauskas neslėpė, kad imtis šio projekto buvo itin ambicingas iššūkis. "Klaipėdoje įkurta Lietuvos kalvių asociacija kasmet organizuoja kalvystės simpoziumą "Keturi vėjai", kurio metu kalviai nukaldina vieną bendrą kompoziciją ir demonstruoja, kokios plačios yra kalvystės galimybės.
Vis dėlto niekur neteko matyti kalvystės technika nukaldintos tokio dydžio ir tokios plastikos skulptūros. Tai buvo tikras ėjimas prieš vėją. Titaniškas rankų darbas, kurio metu buvo naudojamas nesuskaičiuojamas kiekis plieno lakštų, ugnis ir plaktukas. Dirbome trise: skulptoriai Sergejus Plotnikovas, Svajūnas Jurkus ir aš. Projekto architektas Vytautas Paulionis, mecenatai UAB "Arijus", - pažymėjo pašnekovas ir pridūrė, jog ankstesniuose straipsniuose spaudoje jis nebuvo paminėtas kaip kūrinio bendraautoris.
"Paskleista ir daugiau klaidingos informacijos. Pavyzdžiui, tai, jog kūrinys nebaigtas. "Pasivaikščiojimas su žuvimi" yra baigtas. "Pavadėlio ir dar dviejų žuvų, kurios buvo numatytos pradiniame kūrinio projekte, nebus. Skulptūra, kuri stovi ant molo, yra galutinis variantas", - sakė G. Černiauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą