Smarvės fronte - neviltis

Smarvės fronte - neviltis

Smarvė - neįveikiama problema. Tokia išvada peršasi po vakarykščio miesto politikų ir organizacijų atstovų susitikimo.

Jungtiniame miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos bei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetų posėdyje buvo demonstruojamas "Vakarų ekspreso" jau aprašytas filmukas, kuriame Ketvergių gyventojai užpraėjusio penktadienio vakarą užfiksavo galimus atliekų kompostavimu užsiimančios bendrovės "Branda LT" poveikio aplinkai vertinimo leidimo pažeidimus. Bendrovėje tąsyk atliekos buvo tvarkomos jų neuždengus, taip pat nebuvo purškiamas kvapus mažinantis probiotikas.

Miesto Tarybos narė Ligita Girskienė pasidžiaugė, jog "Klaipėdos vandeniui" uždengus pirminio surinkimo įrenginius kanalizacijos kvapų pietinėje miesto dalyje sumažėjo, tačiau dabar žmonės dažniau jaučia pūvančių atliekų kvapus, kurie greičiausiai sklinda iš "Branda LT" aikštelės.

"Klaipėdos vanduo" padarė didžiausias investicijas ir tai davė rezultatų. Dideles investicijas daro "Klaipėdos kartonas". KRATC situacija taip pat suvaldyta, įdiegti technologiniai sprendimai ir galima teigti, kad jie nėra kvapų skleidėjai", - pridūrė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Jo nuomone, jei neliktų "Branda LT", negerų kvapų greičiausiai gerokai sumažėtų. Esą minėtas filmukas yra įrodymas, kad "situacija vaidinama". Kai atvyksta inspekcijos, paleidžiami probiotikų "dūmeliai", tačiau apsilankius patiems gyventojams paaiškėja, jog situacija visai kitokia. Meras tikina, kad daugelis problemos sprendimo svertų yra Vilniuje esančių institucijų rankose.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas šnekėdamas apie "Branda LT" pabrėžė, jog dar pernai pati bendrovė buvo įpareigota atlikti į aplinkos orą išmetamų teršalų inventorizaciją. Tokį tyrimą atlikusi "Branda LT" tuomet pateikė skaičius, kurie neva įrodo, kad jų išleidžiamų teršalų kiekiai yra šimtus kartų mažesni nei leidžiami.

"Pateikėme prašymą Jūrinių tyrimų departamentui, kad jie paimtų pavėjinius ir priešvėjinius tyrimus. Įvertinę matavimus spręsime, ką daryti. Jei matavimai atitiks, ką inventorizavo jie patys, tada apie teršalus ir aplinkos orą nėra ką šnekėti - kvepia kažkas kitas", - sakė A. Šepštas ir pridūrė, jog aplinkosaugininkai šiuo metu atlieka didelės apimties tyrimą.

"Atsakymas bus tas pats - neviršija ir turbūt neviršys, bet juk žmogaus uoslė gali tūkstantąją dalį kvapo užuosti. Reikia ieškoti būdų neutralizuoti kvapus - jaučiasi rezultatai, kai priemones įdiegė "Mestilla", "Klaipėdos vanduo". Su šita įmone taip pat reikėtų eiti tuo pačiu keliu", - siūlė L. Girskienė.

Nors aplinkosaugininkams siūlyta dažniau atlikti neplaninius patikrinimus, A. Šepštas tokius siūlymus atmeta: neplanuotus patikrinimus galima daryti tik gavus skundą. Maža to, apie patikrinimus įmonės turi būti įspėtos kone dvi savaitės prieš atvykstant inspektoriams. Susirinkusieji piktinosi tokia tvarka, tačiau prieš įstatymą neisi...

Ne ką mažiau akmenų krito į uosto daržą. Tarybos narys Tomas Meškinis pareiškė, jog šiaurinėje miesto dalyje uosto įmonių skleidžiami kvapai ne ką mažiau gadina žmonių nervus, o, be to, esą dar yra ir kenksmingi.

"Tanklaiviai atsidaro savo tankus ir garai keliauja miestiečiams. Vagonai taip pat stovi su atidarytais dangčiais. Būna, naktį miegi ir pradedi dusti - staigiai keliesi ir bėgi langų uždarinėti", - tikino T. Meškinis.

Anot Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, į posėdį reikėjo pasikviesti galimai smardinančių įmonių atstovus ir tartis su jais. Visgi jis atmetė kaltinimus, jog laivai skleidžia savo garus - esą tanklaiviai neturi triumų ir teršalų į aplinką gali patekti nebent perpylimo metu. Jis pabrėžė, jog uosto kompanijos geranoriškai žiūri į gyventojų skundus ir pastabas, tad uosto direkcija nebūtų nieko prieš, jei kuri nors oro taršą matuojanti stotelė atsidurtų uoste ar prie uosto teritorijos.

Galiausiai buvo nuspręsta Savivaldybei siūlyti griežčiau žiūrėti ir aktyviau dalyvauti įmonėms rengiant poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Taip pat norima kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad ši perkeltų vieną iš dviejų mieste esančių oro taršos matavimo stotelių kur nors arčiau uosto. Be to, bus atkreiptas aplinkosauginių institucijų dėmesys, kad būtų dažniau lankomasi taršos leidimus gavusiose įmonėse. Miesto Tarybos narys Algirdas Grublys dar pasiūlė kreiptis į Klaipėdoje išrinktus Seimo narius, kad šie inicijuotų atitinkamų įstatymų pakeitimus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder