Viena darbų dalis - parengti uosto šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimo (statybos) ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimo projektinius pasiūlymus. Kita - atlikti uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo tobulinimo (gilinimo ir platinimo), šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimo ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimo bei pietinių uosto vartų statybos poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Darbų vertė - 1 mln. 864 tūkst. eurų.
Pasak Uosto direkcijos l. e. p. infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės, minėtame konkurse dalyvavo trys projektuotojų ir poveikio aplinkai vertintojų grupės. Užduotis gana sudėtinga, darbų apimtis didžiulė, tad pasiūlymus teikė įmonės, dirbančios jungtinės veiklos pagrindu, be to, nurodžiusios daug subrangovų atskiriems darbams.
Vyko vadinamosios skelbtinos derybos. Iš pradžių buvo atrinkti trys pasiūlymai pagal kvalifikacijos reikalavimus (pavyzdžiui, buvo būtina turėti įvairių sričių ekspertų), paskui vyko derybos dėl pirkimo sąlygų ir techninės užduoties, po to buvo teikiami galutiniai pasiūlymai, bet rezultatą vis dėlto lėmė mažiausios kainos principas.
Pagal sutartį per dvejus metus tie dokumentai turės būti parengti, t. y. pateikti projektiniai molų rekonstrukcijos pasiūlymai ir PAV išvada. Po to bus skelbiamas konkursas dėl projektavimo ir statybos darbų. Tikimasi, kad toks konkursas bus paskelbtas 2018 metais, o apie 2019-uosius prasidės ir statybos.
Kodėl tokia darbų kaina?
Paklaustas, kodėl tokia didelė minėtų darbų kaina, V. Paukštė atsakė: "Kai reikalingos tam tikro lygio tarptautinių ekspertų pastabos, nereikia stebėtis kaina. Ir Europos, ir pasaulio mastu tokios paslaugos kainuoja labai brangiai. Prisiminkime, kiek kainavo Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo konsultantų paslaugos - tikrai gerokai daugiau. Kalbame apie darbą, Lietuvoje neturintį analogų. Net Europos bei pasaulio mastu tokie darbai ne taip dažnai atliekami. Tai labai specifinis darbas, reikalaujantis specifinės kompetencijos. Juk nepasakysi danams, kad Lietuvoje minimalus atlyginimas yra toks ir čia reikia dirbti už mažesnį atlyginimą."
Atlikdamas šiuos darbus rangovas turės atsakyti į daugybę klausimų, pavyzdžiui, ar bus daroma kokia nors įtaka UNESCO paveldui, ar ne. Bus surinkti įvairių gamtinės aplinkos monitoringų duomenys, atliekamas modeliavimas, inžineriniai geologiniai tyrimai jūroje, kainuojantys labai brangiai - jūroje reikės gręžti gręžinius ir t. t.
Be visų kitų dalykų, tai didelės atsakomybės reikalaujantys darbai. Juos atlikus bus parinktos tokios molų konfigūracijos, kurios turės tarnauti uostui mažiausiai 50 metų, o gal ir ilgiau.
V. Paukštės teigimu, projektiniai pasiūlymai yra pirma stadija. Pagal juos ketinama skelbti konkursus dėl projektavimo, t. y. rangovas, remdamasis projektiniais pasiūlymais, turės parengti techninius projektus ir atlikti statybos darbus. Projektiniuose pasiūlymuose pateikta molų padėtis bus įtvirtinta plane ir ji jau nebegalės būti keičiama, bus galima diskutuoti tik dėl konstrukcijos.
Tai bus startas molų pertvarkymo darbams atlikti ir Klaipėdos uoste pasiekti 17 metrų gylį.
Kodėl vienas rangovas?
Pasiteiravus, ar nieko blogo, kad tas pats rangovas teiks ir projektinius pasiūlymus, ir atliks PAV, V. Paukštė atsakė: "Ne, tikrai nieko blogo nėra. Bet kuriuo atveju būna numatomos ir kompensacinės priemonės. Rangovas parengs tik pasiūlymus, o sprendimus priims Lietuvos valstybinės institucijos, įskaitant ir Aplinkos ministeriją. Rangovas negali siūlyti bet ko. Yra oficiali procedūra, yra Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Viskas turės būti atlikta, ką numato procedūra ir įstatymai. Turės būti surastas optimalus sprendimas, tinkantis ir uostui, ir aplinkai. Uostas turi vystytis pagal darnios plėtros principus, ir šios krypties bus laikomasi.
Beje, mes jau 2014 metais buvome parengę strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) dėl maksimalių gylių Klaipėdos uoste. SPAV buvo suderintas su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir ji patvirtino, kad toks gylis uoste galimas. Dabar mes kalbame apie molų pailginimą, galbūt kitokią jų padėtį. Aišku, kad bet kokie sprendiniai darys įtaką gamtinei aplinkai. Tačiau jie nebūtinai turi kenkti, galbūt netgi ką nors pagerins. Pavyzdžiui, dažnai žmonės klausia, kaip jie vaikščios šiauriniu molu. Bet jeigu bus išorinis uostas, tai galbūt galėsime eiti šiauriniu molu į jūrą ne 300, o 1300 metrų, ir platesniu takeliu."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą