Klaipėdos komanda atnaujino miesto teritoriją, jungiančią Senamiestį, Naujamiestį bei įsiliejančią į Kuršių marias. Studentų nuomone, šioje teritorijoje esantys pramoniniai pastatai iš bendro konteksto išsiskiria per dideliu masteliu, o jų abejotina architektūrinė vertė vizualiai darko teritoriją. Tai – viena iš nedaugelio vietų Klaipėdoje, kur žmonės galėtų ateiti prie Kuršių marių, tačiau šiuo metu tam nėra galimybių. Teritoriją studentai prilygino miesto vartams, pavadino vizitine kortele ir pasiūlė joje įkurti tris skirtingas funkcines zonas – gyvenamąją, kultūrinę ir komercinę. Judėjimas tarp šių zonų būtų skatinamas visų pastatų pirmuosius aukštus skiriant komercinei veiklai. Taip pat studentai pasiūlė naudoti inovatyvią stogų apželdinimo technologiją, įrengti išmanią požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, vakuuminę atliekų surinkimo sistemą ir kitas technologijų naujoves, paverčiančias miestą patraukliu ir moderniu.
„Džiaugiamės, kad konkurso „Išmanus miestas“ vertinimo komisijai studentų pasiūlyta urbanistinės koncepcijos idėja patiko ir buvo įvertinta. Tikimės, kad miesto savivaldybė pasinaudos studentų siūlytomis idėjomis integruoti kvartalą į miestą, sukurti naują ir daugiafunkcinę teritoriją, skirtą dirbti, gyventi, leisti laisvalaikį, rengti šventes“, – teigė komandos vadovė VGTU Miestų statybos katedros docentė Edita Šarkienė.
„Išmanaus miesto“ konkurse dalyvavo trys VGTU studentų komandos, pristačiusios Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių atnaujinimo vizijas. Vilniaus komandai Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius įteikė prizą už pasiūlytus originalius sprendimus transporto srityje. Ši komanda gavo ir bendrovės „Cembrit“ apdovanojimą už įspūdingiausią ir įdomiausią fasadą.
Konkurse „Išmanusis miestas“, kurį organizavo žurnalas „Structum“, dalyvavo aštuonios studentų komandos iš keturių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Konkursas prasidėjo rugsėjį, baigėsi balandžio pabaigoje, taigi studentai projektams sukurti skyrė 7 mėnesius. Konkurso komisiją sudarė 26 mokslininkai ir žymūs Lietuvos architektai, urbanistai, nekilnojamojo turto, statybos rinkos, taip pat savivaldybių atstovai, kurie vertino ne tik idėjos įgyvendinimo galimybes, bet ir atrinko energetiškai efektyviausią, palankiausią aplinkai projektą, kuriame pritaikyta daugiausia išmaniųjų technologijų. Laimėtojai buvo apdovanoti 3500 eurų pagrindiniu prizu. Konkurso organizatoriai tikisi, kad savivaldybės pasinaudos studentų pasiūlytais projektais, spręsdamos miestuose esančias problemas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą