Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės vadovaujamos komisijos posėdyje dalyvavo Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas, Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas, istorikai Vygantas Vareikis, Jonas Genys, Vytautas Jokubauskas, Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Goda Giedraitytė ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Visos šalies mastu rengiamoje minėjimo programoje kol kas yra įtraukta tik viena Klaipėdos iniciatyva - pastatyti paminklinį biustą 1923-iųjų Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Polovinskui-Budriui.
Anot N. Laužikienės, pinigų iš valstybės biudžeto savo iniciatyvoms, skirtoms šiai datai, kad ir kokios jos būtų, Klaipėda gali nesitikėti, tačiau jau kitų metų uostamiesčio biudžete turėtų būti numatytos lėšos idėjų konkursui.
V. Jokubauskas ir V. Vareikis pristatė idėją, jog šiai datai turėtų būti organizuojama mokslinė istorikų konferencija, o Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys papildė, jog į šią konferenciją, kuri galėtų vykti naujoje Klaipėdos piliavietės konferencijų salėje, reikėtų iš anksto pakviesti itin iškilius lektorius, ją galėtų lydėti solidus tęstinis edukacinis projektas, kurio metu žmonės būtų šviečiami, kas bendro tarp Lietuvos ir Klaipėdos, kodėl klaipėdiečiai turėtų minėti valstybės atkūrimo šimtmetį.
J. Genys taip pat pristatė prieš keletą savaičių uostamiesčio architektų susitikimo metu iškeltas idėjas, jog valstybinė sukaktis Klaipėdoje galėtų būti įamžinta moderniai sutvarkant vieną iš šių viešųjų erdvių - Klaipėdos universiteto miestelio kiemelį, Danės krantinę tarp rotušės ir "Teo LT" pastato arba Trinyčių tvenkinio pietinę pusę. Istorikas taip pat išsakė savo nuomonę, jog Klaipėdoje nėra modernių paminklų-erdvių, pavyzdžiui, tokių kaip Nelsonui Mandelai skirta aikštė Keiptaune (Pietų Afrika).
R. Zulcas pastebėjo, jog architektų išskirtos teritorijos, taip pat dar 4-5 viešosios erdvės (Ąžuolų giraitė, "Vaidilos" skveras ir kt.) patenka į tikslinę teritoriją, kurią Savivaldybė ketina atnaujinti iki 2020-ųjų pritraukdama Europos Sąjungos fondų lėšas. Pasak R. Zulco, kartu su lenkais ketinama organizuoti kūrybines dirbtuves, kuriose turėtų gimti šių viešųjų erdvių koncepcijos, pagal kurias bus rengiami jų sutvarkymo techniniai projektai, tačiau šis projektas nebus įgyvendintas iki 2018-ųjų.
V. Vareikis priminė apie dar vieną erdvę, kuri galėtų būti įtraukta į konkursą - tai istorinė Danės upės krantinė tarp Jono kalnelio ir Mokyklos gatvės, kuri, ko gero, dar vokiečių laikais statyta.
G. Giedraitytė pritarė, jog Klaipėdoje labiausiai trūksta erdvės, kurioje tiesiog gera būti, o tokia erdvė galėtų atsirasti minint valstybės šimtmetį. Ji taip pat apgailestavo, jog mūsų mieste modernios idėjos "neprasimuša" pro komisijas, kurios palaiko tik tradicinių paminklų atsiradimą. G. Giedraitytė priminė, jog vasarį Klaipėdoje vyksta Šviesų festivalis, kuris 2018-aisiais galėtų tapti ryškiu valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo akcentu.
Posėdyje taip pat buvo iškelta idėja, jog vieną iš Klaipėdos infrastruktūros objektų, pavyzdžiui, planuojamą naują tiltą per Danės upę būtų galima dedikuoti Lietuvos šimtmečiui. Tačiau K. Macijausko nuomone, tokia dedikacija šiai datai pernelyg lokali, vertesnis objektas būtų tiltas per Kuršių marias. Pastarajai idėjai iš karto paprieštaravo O. Žalienė. Jos manymu, istorinė sukaktis gali būti įamžinta paminklu, nes kuo toliau, tuo jų esą bus mažiau.
Reziumuodama išsakytas mintis N. Laužikienė sakė, jog antrasis komisijos susitikimas numatomas rugsėjį, kad reikėtų apjungti pavienes iniciatyvas, paskelbti idėjų konkursą ir atsirinkti geriausius pasiūlymus, kuriuos būtų galima realizuoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą