Ketvirtadienį sušauktame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje nebuvo išsiaiškinta, kas ir kada konkrečiai užteršė aplinką. Nors miesto valdžia teigia, kad stipriai padidėjusi chromo koncentracija rasta prie uosto tvoros, pastarojo atstovai tikino nevykdę krovos, susijusios rasta medžiaga.
Situacija - itin rimta
Pasak Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės, galutinė ataskaita bus parengta iki lapkričio 15 d.
[CITATA]
"Tose vietose 2015 metais chromo irgi buvo rasta, bet dauguma normų nesiekė net 2 kartų. Šįmet fiksuoti 4 stiprūs ribinių verčių padidėjimai - Vitės pagrindinės mokyklos teritorijoje, Vytės mokyklos stadione, šalia Švyturio gatvės 14 ir 18 namų.Tyrimas darytas atsitiktiniu būdu. Nežinome lokalių vietų, kur daugiau, kur mažiau. Mėginiai paimami 10 centimetrų gylyje. Einant nuo uosto tarša mažėja", - sakė R. Jievaitienė.
Situacijos rimtumą pabrėžė Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis. Jo teigimu, bet koks gaisras minėtoje teritorijoje gali pridaryti didelių rūpesčių.
"Toje teritorijoje yra chromo, bet nepamirškime, kad yra sausų lapų, medžių šakų, pastatų. Pavojus kyla netgi ne užterštoje teritorijoje gyvenantiems gyventojams. Kilus gaisrui, sklindant dūmams, neaišku, kokie gali susidaryti junginiai. Kyla pavojus tiek mūsų ugniagesiams, tiek gyventojams", - pabrėžė M. Garbenis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktoriaus Raimundo Grigaliūno manymu, į situaciją dėmesį buvo galima atkreipti kur kas anksčiau, kai normos buvo viršijamos keletą kartų. Jis pasiūlė ištirti toje teritorijoje esančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų smėlio dėžes, kadangi smėlis paprastai keičiamas kasmet.
Situaciją pakomentavęs Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas itin džiugių naujienų neturėjo, mat departamentas veikiausiai konkrečių rezultatų turės po lapkričio 18 d.
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Dobranskio, dėl situacijos ketinama kreiptis į prokuratūrą.
Ragina ieškoti taršos šaltinio
Klaipėdos savivaldybės tarybos nario, Birių krovinių terminalo generalinio direktoriaus Vidmanto Dambrausko teigimu, uostas yra pasirengęs bendradarbiauti. Tačiau jis ragino priemonių imtis "čia ir dabar", nes kol kas nėra nustatytas taršos šaltinis.
"Situaciją aiškiai nagrinėjome. Nei "Klasco", nei "Klaipėdos nafta", nei "Krovinių terminalas" neturėjo nė vieno krovinio, kuris turėtų chromo. Galbūt kažko nežinome? Jeigu būtų rasta geležis, suprastume, iš kur viskas. Specialistai aiškino tai, kad daugiausiai chromo išsiskiria suvirinimo metu, virinant spec. metalus. Kaltinimas nuskambėjo, bet taršos šaltinį reikia nustatyti. Pateiksime krovos duomenis, jei tik tuo kas kompetetingai apsiims", - tikino V. Dambrauskas.
"Klasco" generalinis direktorius Vytautas Štumbergas iškėlė klausimą Savivaldybei, kodėl nesiimta konkrečių veiksmų nuo pat 2005 metų, kai po atliktų tyrimų buvo nustatyta didžiulė tarša. Jis priminė, kad tąkart buvo rasta ir gyvsidabrio, ir kitų sunkiųjų metalų.
"Dabar traktuojame, kad kažkas kažką padarė. Po konsultacijų su specialistais nuskambėjo įdomus faktas dėl Klaipėdos universiteto, kuriame randamas užterštumas. Prisiminkime, kas ten buvo - karinis dalinys. Teritorijoje prie uosto irgi buvo karinys dalinys, tankų batalionas. Kokia tarša buvo išėjus sovietų armijai - nežinome", - svarstė V. Štumbergas.
Pasak Uosto direkcijos atstovų, taršos šaltinius bus siekiama išsiaiškinti. Tam bus analizuojami visi oro taršos stebėjimo stotelių duomenys.
Pasekmės - ilgalaikės
Kas yra chromas ir kokią žala gali būti padaryta gyviesiems organizmas? Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė priminė, kad chromas priklauso sunkiųjų metalų grupei. Šis cheminis elementas ilgą laiką keliauja iš vienos ekologinės nišos į kitą.
Pasak R. Perminienės, į gruntą patekę sunkieji metalai išdžiuvus dirvožemiui dulka ir kyla į orą.
"Kai normos viršijamos stipriai, tai yra žalinga visiems gyviems organizmams, ypatingai vaikams. Apsinuodijimas sunkiaisiais metalais priklauso nuo to, kiek chromo patenka į organizmą", - sakė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.
Kokie simptomai? Gali būti sudirginti viršutiniai kvėpavimo takai ir atsirasti sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas, kosulys.
"Gali atsirasti nuolatinis nuovargis, plaukų slinkimas, nosies pertvaros kraujavimas, svorio kritimas, ilgalaikis žaizdų negijimas, astma. Chromas kaupiasi plaučių audinyje, kepenyse, inkstuose, blužnyje, kauluose ir kaulų čiulpuose. Chromo kaupimasis duoda lėtinį apsinuodijimą. Gali būti pažeista genetika, atsirasti onkologinės ligos, alergijos. Be abejo, kiekvienam žmogui viskas individualiai", - sakė R. Perminienė.
Ji pridėjo, kad chromas į organizmą patenka per orą, dalis su užterštu maistu, dar mažesnė dalis - per odą.
Kokios rekomendacijos? Žmonėms, gyvenantiems toje teritorijoje, rekomenduojama nevartoti užaugintų daržovių, vaisių. Jeigu visgi norima vartoti, rekomenduojama nunešti į laboratoriją ir išsitirti, ar nėra pavojingų medžiagų.
Taip pat rekomenduojama nejudinti užteršto dirvožemio, nekasti žemės, vaikams nežaisti smėlio dėžėse, nejudinti nukritusių lapų ar nupjautos žolės. Vaikams žaisti ir žmonėms sportuoti ne ant atviro grunto vietų, o ant kietų paviršių, kurie asfaltuoti ir turi kietas dangas. Būtina dažninti gatvių plovimą.
"Rekomenduojama rekreaciją ir poilsį rinktis kitoje zonoje. Būtina dažna asmens higiena - rankų ir kūno plovimas, ypač grįžus iš lauko. Reikėtų naudoti medicinines kaukes, nepamiršti periodinį nosies gleivinės praplovimą. Nosies gleivinę galima tepti riebalais, aliejais, tai sugaudo dulkes. Rūbus džiovinti viduje, ne lauke. Gyvenamųjų patalpų valymas turėtų būti kuo dažnesnis, kad šalintųsi besikaupiančios dulkės", - sakė R. Perminienė.
Beje, galima atlikti kraujo ar šlapimo tyrimą, kad nustatyti, ar yra chromo organizme. Pasak R. Perminienės, Klaipėdoje tai daro privačios laboratorijos. Paimtas mėginys siunčiamas į Latviją ir užtrunka 14 darbo dienų. Kitos laboratorijos siunčia mėginius į Vokietiją.
Rašyti komentarą