Tą dieną po šešių partijų rezultatas buvo lygus. Abu lošėjai pasidalijo po tris pergales. "Netrukdyk!" - šnypščia patarimus žarstantiems praeiviams. Palinkusieji virš languotos lentos patys žino, kurią "šaškę" į kurį langelį pastumti.
Pasiūlymą sulošti šachmatais priima tik vienas, save vadinantis Žanu, ubagų karaliumi. Kitas "šaškininkas" sprunka nuo suolelio.
Stumdant stiklines figūrėles Žanas bendrauti nelinkęs. "Neužkalbinėk dantų", - atrėžia, tačiau nepamiršta priminti greta stovinčiam bendrui nesurūkyti visos suktinės, į kurią vyrai suberia ant grindinio surastų ir išardytų nuorūkų turinį.
"Nors mes ir alkoholikai, tačiau lošti mokame", - mesteli priešininkas. Tačiau gilesnės žaidimo analizės Žanui pritrūko. Padaręs kelias klaidas jis turėjo prisipažinti pralaimėjęs.
"Kitą kartą atsilošiu", - pagrasino vyriškis ir paprašė 50 centų.
Pasirausęs kišenėse radau tik vieną eurą. "Duok čia, mes žinome, kur jį iškeisti", - nušvito Žano bičiulio akys.
Abu lošėjai, gavę pinigą, atkuto. Ėmė pasakoti apie save, apie niūrią, mūsų požiūriu, buitį.
"Tu nemanyk, kad mes esame nevalyvi. Drabužiai gal ir purvinoki, tačiau prausiamės nuolat. Su savimi visą laiką nešiojamės visas higienos priemones. Kur prausiamės? Fontanuose, upėje. Ten pat ir nusiskutame", - pasakojo vyriškiai.
Žanas prisipažino kažkada tarnavęs kariniame jūrų laivyne. "Va, ant peties ir tatuiruotę turiu", - gyrėsi lošėjas.
Vyrai aiškino niekuomet nenakvojantys nakvynės namuose. "Iš ten galime tik utėlių parsinešti. Kam mums to reikia?" - paaiškino priežastį. Nakvoja jie esą po balkonais. Tačiau teigia niekuomet nevagiantys.
Pinigų stipriam vynui vyrai teigia prasimanantys įvairiai. "Vieną kartą iš fontano 8 litus įvairiomis monetomis prisirinkau", - gyrėsi Žanas.
Beje, šachmatų figūrėles iš greta veikiančios kepyklėlės pavyko gauti tik po ilgų derybų. "Tai mūsų šachmatai, - įrodinėjo kepyklos vedėja. - Jeigu miestas mums juos davė saugoti, vadinasi jie yra mūsų." Tad figūrėles gauti pavyko tik palikus piniginį užstatą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą