Dalis miestiečių piktinasi, kad tilto kilnojimo atrakcija jiems trukdo gyventi, dėl to mieste esą padaugėjo problemų. Atrodytų, toks paprastas dalykas - įsidėmėjai tas porą valandų, kada tiltas būna pakeltas, ir tuo metu nevažiuoji.
Tačiau vasara jau įpusėjo, o situacija prie krantinių, už kurių rekonstrukciją brangiai sumokėta naudojant Europos Sąjungos lėšas, nepasikeitė - viena kita jachta atsistojo, ir viskas. Upė kaip buvo tuščia, taip ir liko. Tai gal ne tilto kėlimas buvo didžiausia problema?
Pilies tilto pakėlimo, kad į Danės upę galėtų įplaukti ir ilgiastiebės jachtos, klausimu daug dirbo Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija, vadovaujama Algirdo Grublio. Siekiama, kad laiveliai stovėtų Danės upės akvatorijoje tarp Biržos ir Pilies tiltų. Diskutuota ir su buriuotojais, ir su UAB "Viadukas", eksploatuojančios tiltą, ir Danės krantines prižiūrinčios įstaigos atstovais. Nemažai ginčytasi dėl tilto kėlimo grafiko. Pagaliau šiemet gegužę jis buvo patvirtintas: tiltas keliamas du kartus per dieną - ankstų rytą ir vakare. Jo turėtų būti laikomasi iki spalio.
"Iki šiol taikyta tilto kėlimo praktika ir tai, kiek šia paslauga pasinaudojo žmonių, rodo, kad tilto kilnojimas yra perteklinis dalykas. Buvo organizuotas dviejų ar trijų laivelių parodomasis įplaukimas, ir viskas. Neseniai mačiau, stovi viena jachtytė. Vien dėl to, kad kažkas užsinorėjo pasigrožėti tilto kėlimu, tiek nepatogumų sudaroma miestiečiams ir rytais, ir vakarais", - stebėjosi Klaipėdos miesto tarybos narys Rimantas Taraškevičius.
Turi spręsti operatorius
R. Taraškevičiaus manymu, jeigu atsirado didesnis poreikis švartuoti laivus prie tų krantinių, klausimą turi spręsti Savivaldybės samdyta operatorė UAB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR), kuri turi rūpintis krantinėmis nuo Biržos tilto iki Kuršių marių ir Pilies uosteliu.
"Manau, tiltą reikėtų kelti pagal gautą KLR paraišką, be abejo, iš anksto apie tai informuojant. Jeigu operatorius sakytų, kad nebetelpa laiveliai, tada klausimą reikėtų spręsti. Tam procesui turi vadovauti operatorius, o ne Savivaldybės kabinetas. Nesuprantu, kodėl mes kišamės į operatoriaus reikalus. Jeigu laivų nėra, kam reikia kelti tiltą kasdien po du kartus? Kažkam šovė mintis, kad galime panėšėti į Sankt Peterburgą, kuriame pagal grafiką keliami tiltai? Bet šiame mieste vyksta intensyvi laivyba, visi žino tiltų pakėlimo grafiką. O pas mus tai daroma tik todėl, kad kažkam tai atrodo labai gražu.
Neseniai įvykęs incidentas, kai ant keliamo tilto buvo pakibęs automobilis, verčia susimąstyti, ką mes darome. Taryboje šiuo klausimu esu ne kartą pasisakęs. Jeigu tai daroma dėl atrakcijos, ji per brangi. Per daug gadina kai kuriems žmonėms nervus", - kalbėjo R. Taraškevičius ir pridūrė, kad pats nesupyko porą kartų atsirėmęs į tiltą grįždamas iš renginio vakare, apsisukęs ir parvažiavęs per kitą tiltą.
[CITATA]
Jo manymu, gal ir būtų galima leisti žmonėms važiuoti per centrą tilto pakėlimo valandomis, bet pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ar to apskritai reikia, nes šiandien prie tų krantinių laivai nesišvartuoja, jiems pakanka vietos iki Pilies tilto.
Beje, Pilies tilto UAB "Viadukas" veltui nekelia, už tai yra mokami pinigai. Vienas pakėlimas kainuoja apie 31 eurą, o iki spalio pabaigos buvo numatyti 357 kartai. Miesto Tarybos nariui V. Čepui atrodo, kad tokia suma uostamiesčiui yra visai nedidelė ir dėl jos miestas tikrai nenuskurs.
Nenori ir už pusę kainos
KLR Klaipėdos pilies uosto atstovas, laikinai einantis jachtų uosto kapitono pareigas Tautvydas Malinauskas sakė, jog pačiai tilto kėlimo idėjai Pilies uostas pritaria, ji sveikintina, tačiau yra trūkumų.
"Mūsų manymu, turėtų būti pakeistas ir sutrumpintas tilto kėlimo laikas. Tikrai nėra reikalo laikyti jį pakėlus taip ilgai. Per miestą eina trys gatvės. Centrine važiuoti negalima. Kai uždaroma antra, lieka tik viena. Tilto pakėlimas trukdo žmonėms, kurie darbą pradeda 7 val. Su tuo man pačiam teko susidurti", - sakė jis.
Be to, kol kas laivai nenori švartuotis tarp Biržos ir Pilies tiltų, nors kainos sumažintos perpus.
"Norint ten privilioti laivus turėtų būti sudarytos atitinkamos sąlygos. Ten nėra nei tualetų, nei dušų. Svečiai paprastai atvyksta iš ilgų kelionių, neretai būna plaukę visą parą ir pirmas jų noras būna nusiprausti ir eiti ilsėtis. Mūsų pasiūlymas laivelius švartuoti už tilto net už perpus mažesnę kainą nei Pilies uostelyje mažai ką domina. Užsieniečiai nenori ten stovėti. Kol nebus sąlygų, vargu ar pavyks ką nors privilioti", - sakė T. Malinauskas.
Pasak jo, ta viena stovinti jachta priklauso žmogui, kuris išvažiavo ilgam laikui. Jį toks variantas už pusę kainos tenkino, nes jam jokių paslaugų nereikėjo.
Reikia pripratinti
Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos narys V. Čepas mano, kad tilto kėlimas trukdo tik kai kuriems žmonėms.
"Turime situaciją kaip kaime, kai vienas gaidys gieda, o sakoma, kad negalima miegoti, nes visi gaidžiai gieda. Yra žmonių, kurie viskuo nepatenkinti. Jie priešiškai nusiteikę prieš bet kokias naujoves, kokį nors kitoniškumą. Jie nori gyventi futliare - nieko nematyti, nieko negirdėti. Jų yra visose valstybėse ir mūsų nėra išimtis. Negali žmogus pastovėti kelias minutes prie tilto? Kur jis taip lekia? Lietuvos gelbėti?" - klausė jis.
VAIZDAS. Kai kurie žmonės piktinasi, kad Pilies tiltas keliamas du kartus per dieną, o vaizdas prie Danės upės krantinių taip ir nepasikeitė. Fotografuota šį antradienį. Virginijos Kesminės nuotr.
Jam nesuprantama, kodėl buvo įrengtas pakeliamas tiltas, žinant, kad jis niekada nebus keliamas. Juk buvo galima daryti nepakeliamą ir sutaupyti.
"Norint, kad laivai atplauktų, juos reikia pripratinti prie to. Apie tilto pakėlimą būtina nuolat informuoti. Nereikia manyti, kad pakėlėme tiltą ir tuojau pat suplauks visos jachtos. Kas, kad šiemet viena jachtytė stovi, kitąmet gal jau stovės 10. Pripratinimo procesas gali trukti ne vienerius metus. Reikia kantrybės, tai laiko klausimas. Vėliau tai taps visiems įprastu dalyku", - mano Tarybos narys.
Nėra jūrinės dvasios?
Jo nuomone, daug kas pamiršta, kad Klaipėda yra uostas. Anot V. Čepo, jūra pas mus baigiasi ties Melnragės krantu. Tiesa, yra Jūrininkų prospektas - jūrinis pavadinimas, bet jis gana toli nuo jūros, jame sunku patikėti, kad uostas yra šalia. Dar vienas paradoksas - arčiausiai jūros esanti gatvė važiuojant į Girulius kažkodėl pavadinta Pamario gatve, o Pajūrio gatvė yra Tauralaukyje.
"Neturime jūrinių tradicijų, žmonių, kuriems dėl to skaudėtų širdį. Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijoje mes bandome kažką daryti. Susirenka žmonės, kuriems rūpi ir laivai, ir jachtos. Į Danės upės krantines investuota 60 mln. litų. Kaip gali čia įplaukti laivai, jeigu tiltas nebus pakeliamas? Turime pakeliamus ir Biržos, ir Pilies tiltus, dar statysime pakeliamą Bastionų tiltą. Visa tai daroma tam, kad mieste jaustųsi uosto dvasia. Yra žmonių, manančių, kad tos jachtos nereikalingos, nes jos nei druskos, nei pipirų neatveža. Esą tai veltėdžių sportas, jie plaukioja jūromis ir valkatauja. Apie tokius dalykus, kaip romantika, istorija, apie jachtų sukuriamą aurą jie nesusimąsto", - samprotavo V. Čepas ir pridūrė, kad Klaipėdoje tilto pakėlimas pavėlavo 30 metų.
Problemos išsprendžiamos
V. Čepas pripažįsta, kad dėl infrastruktūros stygiaus problemų yra, pavyzdžiui, prie krantinių nėra tualeto. Pasak jo, nemažai vilčių dedama į tai, kad, kai bus daroma požeminė perėja, automobilių stovėjimo vieta po Atgimimo aikšte, ten bus skirta bent šiek tiek vietos ir buriuotojams nusiprausti.
Dar viena bėda - informavimas. Nepakanka tik laikraštyje paskelbti arba tik prie pat tilto esančios informacijos, kad jis bus keliamas. Tokia informacija turi būti prieš paskutinę sankryžą, kur vairuotojas dar gali pasukti į kairę arba į dešinę, t. y. prie Daržų g. arba Teatro aikštės. Ir prie įvažiavimo į Klaipėdą turi būti apie tai pranešta, juolab kad ateityje bus ir kitas tiltas keliamas. Dar reikia geriau suderinti tilto kėlimo grafiką su gaisrininkais, su greitosios medicinos pagalbos medikais.
Kitas dalykas, pasak V. Čepo, niekas taip greitai negenda kaip nejudinami dalykai. Tiltų pakėlimo mechanizmai nuolatos remontuojami todėl, kad jie stovi kelerius metus nekeliami, tad viskas surūdija.
"Šiuo metu nėra jokių problemų dėl tilto pakėlimo. Jis gali būti keliamas kad ir penkis kartus per dieną. Dabar dar sutrumpinsime tilto kėlimo laiką. Susitikome su buriuotojais, jie sako, kad greitai išplaukia ir jiems užtenka pusės tiek laiko", - aiškino V. Čepas.
Vertins sezono pabaigoje
VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Gintaras Neniškis pageidavo nevelti jo įstaigos į visuomenės diskusiją.
"Mes situacijos nekomentuosime. Esame išsakę savo profesionalią pastabą, bet viešinti nenorime. Per daug žinome, kaip veikia sistema ir kokios jos problemos. Tegu visuomenė diskutuoja, o mes, specialistai, diskutuosime techniniu lygiu", - sakė G. Neniškis.
Ir Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus vyr. specialistas Vytautas Paukštė sakė nenorįs šio klausimo komentuoti - vykdomas Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas.
"Grafikai suderinti. Aišku, tam tikrų nepatogumų yra, kalbos nėra, bet reikia visiems prisitaikyti", - sakė jis ir pridūrė, kad Transporto skyrius iš gyventojų skundų dėl tilto kėlimo, galima sakyti, negauna.
Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas teigė, kad bet kuriuo atveju reikia palaukti, kol baigsis sezonas, ir tada, kai bus turimi tikri skaičiai, kiek ko buvo, vertinti situaciją.
"Atlikę tą vertinimą galėsime daryti išvadas kitiems metams", - sakė S. Budinas ir pridūrė, kad skundų iš gyventojų gauta labai mažai, tik keli iš pradžių buvo, o pastaruoju metu jų neturima.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą