Trečioji vandenvietė: du iškėlimo variantai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje buvo pristatyta viena iš Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės iškėlimo galimybių studijos ataskaita. "Vakarų ekspresas" jau rašė, jog trečioji vandenvietė trukdo uosto plėtrai, tad Uosto direkcijos užsakymu jos iškėlimo galimybių studiją rengia UAB "Sweco Lietuva".

AB "Klaipėdos vanduo" generalinio direktoriaus Leono Makūno teigimu, išnagrinėję kelis, specialistai toliau siūlo giliau nagrinėti du perspektyviausius variantus. Vienas - imti vandenį tiesiai iš Minijos ties Lankupiais. Pasak "Klaipėdos vandens" vadovo, ten be bėdų būtų įmanoma paimti visą reikalingą kiekį vandens.

KOKYBĖ. Jeigu trečioji vandenvietė bus iškelta, vandens kokybė turės būti nė kiek ne blogesnė, o paruošimo savikaina - ne didesnė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Kitas - dalį vandens imti iš Minijos, kita dalis būtų požeminis vanduo, vadinamasis apatinės kreidos vandeningasis sluoksnis, t. y. negiliai, apie 50-70 metrų gylyje, esantis vanduo. Į rytus ir pietryčius nuo Klaipėdos tokio vandens yra, bet norint gauti reikalingą kiekį, pasak L. Makūno, reikia labai daug gręžinių, kurie išsidėstytų labai didelėje teritorijoje - vos ne iki Šilutės.

"Dėl mišraus varianto kyla daug klausimų, nes vandens paruošimo technologijos labai priklauso nuo vandens kokybės. Jeigu jis bus mišrus, gali atsirasti problemų norint jį paruošti iki reikiamos kokybės", - mano L. Makūnas.

Nagrinėti kiti variantai

Pasak L. Makūno, specialistai iš esmės išnagrinėjo visus teoriniu požiūriu galimus vandens paėmimo variantus. Svarstytas ir infiltracinės vandenvietės variantas - trečiąją vandenvietę iškelti tik iš dalies, t. y. vandens paėmimo įrenginius nukelti tolyn pietinėje miesto dalyje. Teoriškai tai įmanoma, o praktiškai - ne, nes ten yra Kairių poligonas, o kariškiai nesutinka, kad į jų zoną būtų braunamasi.

Dar vienas variantas - imti vandenį iš Minijos ties Kalviais. Toje vietoje iškyla problemų, nes esant didelėms sausroms gali neužtekti vandens.

Nagrinėtas ir kvartero vandeningasis sluoksnis, t. y. Gargždų vandenvietės sluoksnis, bet jis mažai vandeningas ir iš jo neįmanoma paimti reikalingą kiekį vandens, t. y. 40 tūkst. kub. m per parą. Toks yra trečiosios vandenvietės pajėgumas, jeigu ji būtų iškeliama kitur, toks jis turėtų būti ir naujoje vietoje, kad nepablogėtų miesto aprūpinimas vandeniu. Be to, jo kokybė turi būti ne blogesnė ir ne didesnė jo savikaina.

Reikalingą kiekį vandens galima paimti iš Klaipėdos pirmosios vandenvietės, tačiau jo paruošimas, pasak L. Makūno, labai brangiai kainuotų.

Nagrinėtas variantas vandenį imti net iš Platelių ežero. Pagrindinė problema ta, kad per sausras vykdant siurbimą vandens lygis gali nukristi apie metrą, o tai jau būtų nepriimtina ežero ekosistemai.

Nagrinės du variantus

"Mes nusprendėme toliau nagrinėti galimybę tiekti vandenį iš Minijos, t. y. nagrinėti paviršinio vandens alternatyvą, ir mišrų scenarijų - kreidos periodo apatinį vandenį, jis būtų labai geros kokybės maišant jį su paviršiniu vandeniu iš Minijos, kiek jo dar trūktų", - sakė Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

[CITATA]

Dabar specialistai variantus nagrinės išsamiau, t. y. aiškinsis, kokių reikės technologijų, kokių investicijų. "Dar iki to, kad būtų galima pasakyti, jog trečioji vandenvietė bus iškelta, ir kiek tai kainuos, toli. Nueitas gal tik trečdalis kelio. Labai svarbu, kiek kainuos naujos vandenvietės pastatymas tam, kad būtų atlaisvinta trečiosios vandenvietės teritorija, ir kokia bus vandens savikaina. Į šiuos klausimus dar nepradėta gilintis", - sakė L. Makūnas.

Beje, pasak "Klaipėdos vandens" vadovo, lieka Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo, iš kurio dabar ima vandenį trečioji vandenvietė, apribojimai. Mat Klaipėdos ir Šilutės rajonai pageidauja atgaivinti laivybą kanale, o tai ne itin dera su vandenvietės veikla.

V. Paukštės teigimu, kalbant apie tuos du minėtus scenarijus, paimamo vandens kokybė būtų geresnė prieš paruošimą naudoti. Pasak jo, atsakymas, ar galima iškelti trečiąją vandenvietę ir kiek tai kainuos, bus tada, kai bus baigta studija. Jis tiki, kad į šiuos klausimus bus atsakyta maždaug po pusmečio. Dar reikės atlikti ir strateginio poveikio aplinkai vertinimą, ir kaštų bei naudos analizę, ir kt.

"Man požeminis vanduo arčiau širdies, nes jo kokybė yra geriausia. Visiems maloniau gerti požeminį vandenį nei upės, bet kaštai, ko gero, gali būti didesni nei paviršinio vandens, nes reikėtų ir žemes išpirkti, ir sanitarines zonas nustatyti, ir t. t.", - teigė V. Paukštė.