Uostamiesčio mokslininkai ieškos istorinio relikto

Tarpukariu Šiaulių rajone avariją patyrusio ir nuskendusio lėktuvo "Letov" (Šmolik) Š-20L variklio ir kitų jo dalių paieškose mokslininkus talkinti paprašė Karinės oro pajėgos (KOP).

"Džiugu, kad Karinės oro pajėgos stengiasi kad ir po kruopelytę rinkti mūsų praeities reliktus, nes karo istorija yra labai svarbi. Deja, sovietiniais laikais nebuvo galimybių ją tyrinėti", - sakė KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Jokubauskas.

Praėjusį rudenį žvalgomuosius darbus Rėkyvos ežere jau atlikę KU BRIAI darbuotojai pasakoja, kad ežero dugnas labai dumblėtas. Įtariama, kad lėktuvo nuolaužos gali būti maždaug 6 metrų gylyje, dumblo sluoksnis gali siekti 2-3 metrus, tad ši ekspedicija bus nemenkas iššūkis. Juolab kad Klaipėdos universiteto mokslininkai labiau specializuojasi jūriniuose tyrimuose.

"Kai vykdėme žvalgybinius darbus Rėkyvos ežere, įsitikinome, kad nieko neįmanoma matyti. Absoliuti tamsa, kokios jūs net negalite įsivaizduoti. Tad mūsų narų komandai tai bus tikras iššūkis", - sakė KU Povandeninių tyrimų centro naras instruktorius Valerijus Krisikaitis.

Ekspediciją planuojama pradėti balandžio mėnesį. Planuojama, kad ji vyks dvi savaites. Prie ežero bus įrengta speciali stovykla. Iš pradžių bus stengiamasi nustatyti tikslią lėktuvo liekanų buvimo vietą. Jei pavyks jas rasti, liekanos bus iškeltos į krantą. Manoma, kad tai ir bus sudėtingiausias uždavinys.

Nors iš anksto aišku, kad šios paieškos pareikalaus nemažai pastangų ir ištvermės, projekto iniciatoriai mano, jog tai privalu padaryti.

"Tai yra dalis mūsų istorijos, mūsų identitetas, kuris nederamai skęsta dumble", - minėjo projekto iniciatorius, KOP vyriausiasis puskarininkis, KU magistrantas, seržantas majoras Alvydas Tamošiūnas.

Kai lėktuvas 1930-ųjų birželį patyrė avariją, dalis medinių lėktuvo dalių ir lakūno kūnas iškilo į paviršių, tarpukariu dar buvo bandyta ieškoti likusių ežere nuskendusių dalių, bet nesėkmingai. Deja, kitos tarpukariu ištrauktos lėktuvo nuolaužos nėra išsaugotos. Tad jei pavyks ką surasti dabar, viskas bus perduota saugoti Karo muziejui.

Šio lėktuvo avarija įvyko kovinių šaudymo pratybų metu. Istorinių šaltinių duomenimis, lėktuvu lemtingą dieną skrido karo lakūno pareigas ėjęs viršila Antanas Kairaitis. Fatališkas likimas jį ištiko minint vardines - birželio 13-osios rytą.

Tuometiniai šaltiniai rašo, kad A. Kairaičiui buvo duota užduotis iš kulkosvaidžio apšaudyti judantį taikinį - ežero paviršiuje atsispindėjusį ir greitai slenkantį virš jo skridusio lėktuvo šešėlį. Rašoma, kad bekipiruojant (dideliu greičiu ir beveik stačiu kampu skrendant į žemę) iš maždaug 200 metrų aukščio staiga lėktuvas nėrė į vandenį.

Pasak A. Tamošiūno, dabar belieka tik spėlioti, kodėl šitaip nutiko. Tuometiniai šaltiniai svarstė, kad tai galėjo nutikti dėl lakūno klaidos. Mat būnant ore nėra lengva tiksliai nustatyti atstumą iki vandens, nes ant blizgančio paviršiaus atsispindi dangus. Esą lakūnas, suklaidintas ežero paviršiuje atsispindėjusių šešėlių, galėjo per arti nuleisti lėktuvą prie vandens.

Tačiau, pasak A. Tamošiūno, nereikėtų atmesti ir lėktuvo gedimo versijos. Mat į Lietuvą iš Čekoslovakijos pargabenti lėktuvai "Letov" Š-20L pasirodė jautrūs suktukui, tad su jais Lietuvoje patirta nemažai katastrofų - net keturi iš aštuonių sudužo nusinešdami lakūnų gyvybes.

"Suradus ir apžiūrėjus variklį galbūt bus galima rasti atsakymą, kokia buvo šios avarijos priežastis", - sakė A. Tamošiūnas.

Planuojama, kad šia ekspedicija mokslininkų ir kariškių bendradarbiavimas neapsiribos. Antrasis etapas numatytas vasarą: Šilėnų miške, buvusiame tarpukario aviacijos poligone, bus ieškoma 1940 m. rudenį sovietų sunaikintų "Lituanikos II" ir kitų lietuviškų lėktuvų fragmentų.

"Simboliška, kad šalia Rėkyvos ežero Šilėnų miške buvo įsikūręs tarpukario aviacijos poligonas. Sovietams okupavus Lietuvą tas poligonas buvo išnaudotas mokytis naikinti taikinius, tam buvo panaudotas lėktuvas "Lituanika II" bei kiti lietuvių karo lėktuvai. Tad bandysime ieškoti ir šių lėktuvų fragmentų. Iki šiol ši teritorija nėra tyrinėta", - pasakojo A. Tamošiūnas.

2019 m. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos (KOP) minės 100-ąsias įkūrimo metines, todėl jau šiais metais pradėta ieškoti partnerių ir bendraminčių, kurie prisidėtų prie 100-mečiui paminėti skirtų projektų įgyvendinimo.

Kodėl vadino Šmoliku?

Pasibaigus nepriklausomybės kovoms Lietuvos karo vadovybė stengėsi plėsti ryšius su draugiškomis valstybėmis. Buvo domimasi, kaip jos aprūpina kariuomenę, stengiamasi pasenusius Pirmojo pasaulinio karo metu naudotus lėktuvus keisti naujais. Po 1924 metais Prahoje surengto aviasalono, Lietuvos vadovybė nutarė įsigyti Čekoslovakijoje pagamintų naikintuvų. Nuspręsta pirkti 8 naikintuvus Letov Š-20, kurių kaina buvo 53 800 Amerikos dolerių. Lietuvai pagamintiems lėktuvams buvo pridėtos serijinės raidės "L". Lėktuvai buvo pagaminti 1925 metais ir išbandyti ore. Tų pačių metų birželį jie buvo pakrauti į geležinkelio platformas ir atvežti į Kauną. Mūsų lakūnai pagal lėktuvo konstruktoriaus Šmolik pavardę šiuos lėktuvus paprastai ir vadino "Šmolikais". Paskutinis šio modelio lėktuvas Lietuvoje nurašytas 1940-aisiais.

Šaltinis: "Lietuvos sparnai", 1995 Nr.1