Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, vakar įvyko tik svarbaus teritorijų planavimo dokumento pristatymo generalinė repeticija, o pati premjera vyks šiemet rudenį.
Pirmas uosto BP koncepcijos variantas numato didinti vidinius uosto pajėgumus iš esmės nedarant nieko papildomai; antras - be vidinės plėtros suformuoti papildomą 80 ha teritoriją pietinėje uosto dalyje; trečias - išorinio uosto statybas prie šiaurinio molo; ketvirtas - ir naują teritoriją pietinėje uosto dalyje, ir išorinį uostą. Pastarasis variantas ir būtų pagrindinis uostininkų siekis, numatantis 25 metų perspektyvą.
Vicemerės Juditos Simonavičiūtės manymu, kadangi vienu metu rengiamas atskirai uosto ir miesto bendrieji planai, derinimas bus probleminis. Rimanto Taraškevičiaus įsitikinimu, taip buvo padaryta klaida, nes reikėjo rengti vieną miesto bendrąjį planą, o jame kaip atskirą sudėtinę dalį išskirti uostą.
Pasak A. Vaitkaus, atskirą uosto BP paskatino tai, jog darbą reikia padaryti greitai, o Savivaldybė tai daro labai ilgai. Be to, uosto krovos kompanijos turi savo komercinių paslapčių, kurių nutekėjimas būtų žalingas.
Kai Valdemaras Anužis klausė, ar uostas įsivaizduoja savo plėtros ribas, t. y. tą tašką, kad būtų pasakyta "stop", kad nebūtų pažeista uosto ir miesto egzistavimo harmonija, A. Vaitkus pareiškė, jog jeigu uostas pasakytų "stop", jis kristų atgal. Tokios tendencijos esą pastebimos visuose pasaulio uostuose.
Politikai teiravosi, ar nebesvarstoma išorinio uosto Būtingėje perspektyva. Uosto direkcijos vadovo teigimu, tas variantas apskritai nėra vertas diskusijų, nes jis esą praktiškai neįgyvendinamas.
V. Grubliauskas pastebėjo, kad pirmo varianto atveju, t. y nieko nedarant iš esmės, krova Klaipėdos uoste augtų iki 70 mln. t per metus. Tačiau, pasak A. Vaitkaus, tokiu atveju 2025-2026 metais uosto galimybės jau būtų visiškai išsemtos ir neturėdamas didelių planų uostas esą neturėtų jokios perspektyvos.
Klausta, ką gautų miestas, jeigu uostas prisijungs papildomas teritorijas - ar jis negalėtų padovanoti, tarkime, žiemos uosto. A. Vaitkus į tai atsakė, jog miestui jau atiduotos AB "Klaipėdos laivų remonto", buvusi AB "Laivitė" teritorijos. O prie žiemos uosto yra veikianti kompanija, jai išnuomota žemė, tad būtų gana sudėtinga ją perleisti miestui.
Politikai atkreipė dėmesį į tai, kad visuose 4 variantuose yra numatomas dalies žiemos uosto užpylimas. Pasak Uosto direkcijos vadovo, toks teorinis variantas buvo siūlytas, netgi susitarta su Kultūros paveldo departamentu, tačiau dabar planuojama rekonstruoti krantines ir užpylimo nebereikia.
Pasak A. Vaitkaus, pagrindinė rezervinė teritorija, kuri bus prijungta prie uosto, yra 336 ha teritorija pietinėje uosto dalyje. Dar yra apie 10 ha teritorija prie AB "Klaipėdos nafta". Kitos teritorijos nėra tokios reikšmingos.
Anot Uosto direkcijos vadovo, naujų laivų švartavimo vietų pageidauja trys šiuo metu Klaipėdos uoste dirbančios kompanijos. Dėl kinų atėjimo į Klaipėdą dar visiškai nieko nėra padaryta, tik pasirašyti gražūs memorandumai. Uosto direkcijos vadovas pasidžiaugė, kad kinai pasirinko Klaipėdą kaip centrinį uostą, kuriame bazuotųsi. Jo manymu, išoriniame uoste, ko gero, dominuotų konteineriniai kroviniai.
Pasak J. Simonavičiūtės, tik pirmas koncepcijos variantas beveik atitinka miesto BP, o visais kitais atvejais uostas peržengs miesto ribas. Ji pasiūlė tada, kai bus atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, įpareigoti Savivaldybės administraciją parengti projektą, kuriuo miesto Taryba pritartų vienai iš alternatyvų. Miesto Taryba pritarė tokiam protokoliniam pavedimui.
Klausiamas, kas bus, jeigu miestas pasirinks ne tą plėtros variantą, kurį uostas laiko prioritetiniu, A. Vaitkus į platesnes diskusijas nesileido, tik tikino, kad bus bandoma rasti konsensusą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą