Vakar du miesto Tarybos komitetai sutiko su siūlymu pritarti antrajam miesto plėtros variantui, numatančiam uosto plėtrą tik pietinėje miesto dalyje ir nenumatančiam išorinio uosto statybos. Abiejų komitetų posėdžiuose dalyvavo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") atstovai.
Susisiekimo ministerija jau yra pritarusi ketvirtajam uosto plėtros variantui, numatančiam maksimalią jo plėtrą tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyje. Taigi uosto ir miesto planai gerokai skiriasi.
Miesto ir uosto sąveika
Kadangi uostas parengė keturis savo bendrojo plano (BP) koncepcijos variantus, į juos atsižvelgdamas miestas irgi parengė tiek pat savo koncepcijos variantų. Juose paties miesto konkrečių teritorijų plėtra neanalizuojama, tik žiūrima, kaip miestas ir uostas sąveikauja tarpusavyje. Savivaldybės specialistai priėjo prie išvados, kad labiausiai tinkamas būtų antrasis variantas.
Pasak Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko Rimanto Taraškevičiaus, tas antrasis variantas leidžia vystytis ir uostui (pvz., tris kartus padidinti krovą), ir miestui. Šiuo atveju miesto ir uosto plėtra būtų subalansuota. Be to, šis variantas neužkerta kelio ateityje diskutuoti ir dėl išorinio uosto.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus mano, kad miestas šiuo metu turi unikalią galimybę išsiderėti iš Vyriausybės miestui kuo didesnę naudą kaip kompensaciją tuo atveju, jeigu išorinis uostas vis dėlto būtų statomas, tad siūlo "nepamesti" maksimalios plėtros varianto.
Anot Savivaldybės atstovų, antroje koncepcijoje yra numatytos tik gairės, kaip miestas vystysis ateityje, ji jokios juridinės galios neturi. Tačiau jie neneigia, kad jeigu miesto Taryba pritars siūlomam antram variantui, toliau bus rengiama miesto BP koncepcija jos pagrindu.
Trys Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai vakar balsavo už pritarimą antrajam variantui, susilaikė tik Jonas Sąlyga. Už šį variantą balsavo ir keturi Finansų ir ekonomikos komiteto nariai, susilaikė Arūnas Barbšys.
AKIVAIZDU, kad kai kurias sąvokas tiek miesto politikai, tiek uostininkai supranta savaip. Stengdamiesi būti geranoriški vieni kitų atžvilgiu, jie bando ieškoti sąlyčio taškų, nes tiek vieni, tiek kiti supranta, kad Savivaldybė turės rasti sutarimą su Vyriausybe, nes uostas vis dėlto yra strateginis Lietuvos objektas.(Martyno VAINORIAUS nuotr.)
Beje, pastarieji, išklausę uostininkų pasisakymus dėl savo teritorijų, pritarė antram variantui su pastaba, kad teritorijų konversija galima tik esant dabar jose įsikūrusių uosto įmonių pritarimui.
Miestas negali "paimti"
Antrajame miesto plėtros koncepcijos variante numatyta miesto centre esančių teritorijų, dabar nuomojamų kompanijos "Klasco" ir Vakarų Baltijos laivų statyklos, konversija.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko, net jeigu miestas norėtų perimti uosto teritorijas, kad žmonės galėtų prieiti prie vandens, jis neturėtų nei finansinės, nei juridinės galimybės.
K. Macijausko teigimu, jeigu ateityje susidėliotų situacija, kad uosto kompanijos turėtų išsikelti, miestas turi žinoti, ką ten galėtų daryti. Anot jo, miestas jokiu būdu nepasisako prieš uosto plėtrą, tačiau priimtinesnis yra jo plėtros pietinėje dalyje variantas.
Beje, šiuo metu uosto žemė uosto kompanijoms yra išnuomota 50 metų, išskyrus Centrinį Klaipėdos terminalą: jam - 25 metams.
Netiki vieni kitais
Pasak uostininkų, išorinis uostas - tik numatoma galimybė, tačiau miesto politikai, panašu, jos baiminasi. Ir atvirkščiai - nors Savivaldybės atstovai aiškina, kad konversinių teritorijų parodymas dabartinėje antrojo varianto schemoje yra tik galimybė, uostininkai tuo netiki.
"Klasco" generalinio direktoriaus Audriaus Paužos teigimu, jau vien dėl tokių diskusijų apie konversines teritorijas verslas patiria nuostolių. Kompanijos nebežino, ar gali toliau investuoti į technologijas, ar ne. Baiminamasi, kad ir Uosto direkcija nebeinvestuos į tas krantines, kuriose miestas numatė konversiją.
A. Paužos manymu, po gražių žodžių skraiste gali slypėti kiaulystė - esą nebūtina atimti teritoriją, galima sudaryti tokias sąlygas, kad pati kompanija išeitų. Beje, net devyniose "Klasco" naudojamose teritorijose yra numatoma konversija.
Uostininkai siūlo išmesti iš antrojo varianto bent jau konversiją. AB "Klaipėdos laivų remontas", Kruizinių laivų terminalo operatorės, generalinis direktorius Alvydas Butkus irgi nesutinka su šio terminalo žymėjimu schemoje. Jis sako, kad terminalas buvo ir bus, ir miestas dėl jo neturėtų turėti jokių planų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius A. Vaitkus irgi sako manantis, kad uostininkų nerimas dėl konversinių teritorijų turi pagrindo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą