Uosto direkciją krečia skandalai
Uosto direkciją krečia skandalai

Vakar į darbą neatėjo Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Gediminas Zumaras, nes jį sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), įtardama kyšininkavimu. O pati direkcija šiomis dienomis pareiškė pretenziją buvusiam jos vadovui Eugenijui Gentvilui dėl beveik 2 mln. eurų žalos atlyginimo.

"Moralinis klimatas direkcijoje dabar sudėtingas. Rytą analizavome projektus, kurie galėtų būti įtartini. Kol kas neradome nieko tokio, kas keltų įtarimų. Gerai, kad valstybėje siekiama skaidrumo. Priežiūrą, kurią atlieka specialiosios tarnybos, vertinu pozityviai. Tai sudrausmina darbuotojus, parodoma, kad neleistini veiksmai bus užkardomi ir už juos bus baudžiama", - vakar sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

"Mums tai labai netikėta, tai didelis smūgis Uosto direkcijos prestižui. Mes tikime, kad nusikalstami veiksmai nėra padaryti ir kad tai paaiškės artimiausiu metu", - sakė Uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys.

Tarptautinis tyrimas

Ketvirtadienį 16.30 val. į Uosto direkciją atvyko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Jie atliko kratą G. Zumaro, kuris infrastruktūros direktoriaus pareigas eina nuo šių metų sausio, ir A. Vaitkaus kabinetuose. STT direkciją informavo, kad G. Zumaras yra sulaikytas įtariant kyšininkavimu ir papirkimu. Tai susiję su nemažai Klaipėdos uoste statybos darbų atliekančia ir milijonus uždirbančia Latvijos bendrove "Latvijas tilti". Pasak L. Rudžio, jokio kyšio direkcijoje nebuvo rasta.

Tarptautinio kyšininkavimo bylą tiria ir Latvijos pareigūnai. Sulaikyti ir septyni "Latvijas tilti" darbuotojai, tarp kurių - ir valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas, įtariamas už jo bendrovei finansiškai naudingus sprendimus per kelis kartus davęs G. Zumarui ne mažesnį nei 9,5 tūkst. eurų kyšį. Jis vakar buvo nušalintas nuo pareigų.

Viename iš didžiausių Latvijos verslo koncernų buvo atlikta apie 20 kratų. Atliekant kratas buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi dokumentai ir apie 300 000 eurų grynųjų pinigų.

Pasak L. Rudžio, STT domisi trimis Uosto direkcijos su "Latvijas tilti" pasirašytomis rangos sutartimis dėl statybos ir rekonstrukcijos darbų: 101-104 krantinių, kuriomis naudojasi UAB Birių krovinių terminalas, 66-67A krantinių (jūrų krovinių kompanija "Bega") bei LKAB "Klaipėdos Smeltė" estakada ir viaduku.

Beje, "Latvijos tilti" viename žurnale jau buvo pasiskelbusi, jog laimėjo ir konkursą dėl Kuršių nerijos kranto sutvirtinimo pastatant specialią sienutę.

Vertindamas kompaniją "Latvijas tilti" A. Vaitkus sakė, kad tai viena iš kompanijų, kuri darbus atlieka iki 40 proc. mažesnėmis nei projektinės kainos. Iki šiol Uosto direkcija buvo patenkinta šios kompanijos darbų kokybe ir kainų lygiu. Pirmas reikšmingas "Latvijos tilti" darbas Klaipėdos uoste buvo Centrinio Klaipėdos terminalo statyba.

Rezultatų dar nėra

Pernai spalį STT dėmesio sulaukė Uosto direkcijos Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyriaus projektų vadovas Virginijus Šačkus. Tarnyba taip pat atliko procesinius veiksmus, paėmė dokumentus, pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet iki šiol jis nėra baigtas.

POSŪKIS. Buvo suplanuota, kad vakar premjeras Algirdas Butkevičius, Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius spaudos konferencijoje pasakos apie Ekonominės infrastruktūros plėtros komisijos posėdžio rezultatus, tačiau visas dėmesys nukrypo į korupcijos skandalą. Egidijaus Jankausko nuotr.

V. Šackui buvo pareikšti įtarimai, tačiau jis toliau dirba Uosto direkcijoje, nes tokių sprendimų, kad reikėtų jį nušalinti, pasak L. Rudžio, priimta nebuvo.

"Gaila, kad iki šios dienos neturime jokio sprendimo. Kadangi tyrimas atliekamas taip ilgai, tai kelia tam tikrą įtampą. Naujų paklausimų nesame gavę. Visai neseniai mūsų darbuotojai buvo dar kartą apklausti. Jokių indikacijų, kad būtų padarytas koks nors konkretus pažeidimas, neturime", - sakė A. Vaitkus.

Paklaustas, kodėl jo kabinete lankėsi STT, A. Vaitkus atsakė: "Ketvirtadienį man visai netikėtai sekretorė pasakė, kad yra atvykę "Latvijos tilti" atstovai. Pas mane užėjo išgerti kavos. Vienas jų - Kamkalovas - norėjo susipažinti."

Su G. Zumaru, kuris iki paskyrimo infrastruktūros direktoriumi direkcijoje buvo dirbęs 1,5 metų, A. Vaikus sako kalbėjęs ne kartą apie tai, kad turi būti itin atsargus, nes jaunas ir neturi patirties.

"Vertinsiu tada, kai bus atliktas tyrimas. Svarbu, kad teisėsauga greičiau ir iki galo atliktų šitą tyrimą", - sakė vakar Uosto direkcijoje lankęsis premjeras Algirdas Butkevičius.

Laukia Gentvilo reakcijos

Vakar taip pat buvo pranešta, kad pastarosiomis dienomis Uosto direkcija iš buvusio vadovo E. Gentvilo pareikalavo atlyginti beveik 2 mln. eurų žalą. L. Rudys teigia, kad ieškinys nėra pareikštas - tik pateikta pretenzija.

"Taip pasielgta dėl kelių sutarčių, dėl kurių yra priimti teismų sprendimai, konstatuojantys, kad Uosto direkcija netinkamai vykdė savo pareigas", - sakė L. Rudys.

Iš esmės tai yra susiję su dviem kompanijomis, su kuriomis nebuvo atsiskaityta už darbus. Uosto direkcijai buvo priteista toms kompanijos sumokėti ir palūkanas bei baudas. Bendra suma siekia beveik 2 mln. eurų.

Uosto direkcija dabar laukia E. Gentvilo reakcijos.

"Mes tiesiog ėmėmės veiksmų, kad padaryta žala būtų išieškota", - sakė A. Vaitkus.

Jis sakė, kad direkcijos vadovybė yra apdrausta, tad jau kreiptasi į draudėjus, kad jie įvertintų tokį atvejį.

"Idiotiška pretenzija"

E. Gentvilas Uosto direkcijos pretenziją vadina idiotiška.

"Ponas Vaitkus žino, kad aš neturėjau teisės mokėti pinigų "Klaipėdos hidrotechnikai", vadovaujamai Pranciškaus Jurgučio, nes tai daryti buvo uždraudę antstoliai. Mano klaidos nėra ir žalos Uosto direkcijai nėra padaryta. Manau, čia yra du dalykai: šiek tiek politikos ir kerštas už tai, kad atsisakiau mokėti pinigus jų draugui. Ankstesnė Uosto direkcijos vadovybė mokėdavo neteisėtai, tai nustatė ir prokurorai. Aš atsisakiau tęsti tą praktiką", - aiškino E. Gentvilas.

Paklaustas, ar mokės tuos pinigus Uosto direkcijai, jis atsakė: "Vienas dalykas, aš jų neturiu, o kitas - aš įsitikinęs, kad mano veiksmuose nebuvo klaidų. Kalbant apie danų kompaniją aš neturėjau galimybės pasakyti, kad mokėsime ar ne. Kol dirbau, vyko ginčai dėl vienos techninės užduoties, kuri buvo nekvalifikuotai parengta. Ją parengęs asmuo buvo išmestas iš darbo. Techninę užduotį pasirašiau ne aš, o Roma Mušeckienė ir Viktoras Lukoševičius. Mes su danais ilgai diskutavome, kaip turi būti traktuojami darbai - ar kaip gilinimo, kurie brangesni, ar kaip valymo, kurie pigesni. Vyko tik diskusija, todėl atsisakyti mokėti neturėjau galimybės, nes nebuvo prašymo mokėti. Nesumokėjo pats Arvydas Vaitkus, pralošė teismą ir dabar teikia pretenziją man. Todėl ta pretenzija yra idiotiška."

Pasiteiravus, ar ne jis atsivedė į Klaipėdos uostą "Latvijas tilti", dabar įtariamą kyšininkavimu, E. Gentvilas atsakė: "Teko atverti rinką. Pranciškus Jurgutis buvo monopolizavęs statybos rangos darbus uoste. Teko rašinėti laiškus į užsienį, ieškoti, kas galėtų dalyvauti konkursuose. Po to konkursuose atsirado nuo 6 iki 10 dalyvių. Prisimenu, kai "Latvijos tilti" rekonstravo 149 krantinę, atsisakiau skelbti kainų apklausą dėl papildomų darbų. Tos bendrovės valdybos pirmininkas parašė atsiprašymo laišką ir pažadėjo taip daugiau nesielgti ir atsisakė apmokėjimo už tuos darbus. Daugiau jokių blogų jos darbų nemačiau."

Galimų korupcijos apraiškų E. Gentvilas sakė matęs pačioje direkcijoje, tad "dėl kai kurių darbuotojų pataikavimo rangovams" jie buvo tiesiog atleisti.

"Tačiau kai kurie darbuotojai, kuriuos aš atleidau, vėliau pasikeitus valdžiai buvo sugrąžinti atgal į Uosto direkciją", - pabrėžė E. Gentvilas.

Jis buvo atleidęs infrastruktūros direktorių Algirdą Kamarauską, kuris pradėjus vadovauti A. Vaitkui vėl buvo priimtas į šias pareigas, o šiemet išėjo dirbti į Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją (KLASCO). Po to šias pareigas pradėjo eiti G. Zumaras.

Sidebar placeholder