Už ES tūkstančius užsimojo išjudinti miestą

Už ES tūkstančius užsimojo išjudinti miestą

Nuo 11 250 iki 16 072 eurų - tiek Klaipėdos miesto savivaldybė gali skirti diskusijoms, kaip miestą paversti darniu. Jei tam pritartų miesto Taryba, valdininkai už šiuos pinigus galėtų šviesti visuomenę ir mėginti "įtraukti ją į diskusiją", numatytos ir kelionės į kitus užsienio miestus tam, kad jie tarpusavyje galėtų pasidalyti gerąja patirtimi.

Klaipėdos miesto savivaldybės Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vedėja Jurgita Činauskaitė aiškino, kad Savivaldybė planuoja dalyvauti tarptautinės programos "URBACT III" projekte "Gyvos gatvės".

Jei Taryba pritars, kartu su Klaipėda projekte dalyvaus nuo 7 iki 10 kitų užsienio šalių miestų. Nuo to, kiek miestų įsitrauks į projektą, gali priklausyti ir Klaipėdos miesto savivaldybės patiriamos išlaidos - kuo daugiau partnerių, tuo mažiau išlaidų.

Projekto aiškinamajame rašte dėstoma, kad vienam miestui tenkanti išlaidų dalis siekia mažiausiai 75 tūkst. eurų, tačiau 85 proc. šios sumos finansuojama Europos Sąjungos.

"Šiuo projektu siekiama kartu su užsienio partneriais atlikti analizę apie ekonominę ir socialinę darnaus judumo naudą", - aiškino J. Činauskaitė.

Darnaus judumo planus patvirtino ne vienas Europos miestas. Jais siekiama gerinti teritorijų prieinamumą, diegti ekologišką transportą, užtikrinti institucijų bendradarbiavimą. Šie planai apima daug miestams svarbių sričių.

"Ne tik Klaipėda, bet ir kiti miestai susiduria su tokia kontroversiška problema, kad nors miestas planą patvirtina, bendruomenės ir verslo subjektai būna nepatenkinti tomis priemonėmis", - aiškino specialistė.

Ji pateikė pavyzdį, kad pagal šiuos planus gali būti ribojamas eismas, tad tuo nepatenkinti senamiesčio verslininkai.

Anot jos, šis projektas skirtas tam, kad pavyktų susikalbėti su darnaus judumo planams besipriešinančiais miestiečiais.

"Transporto tarša ir triukšmas Klaipėdoje sukelia daug problemų. Nors didelė dalis piliečių naudojasi viešuoju transportu (30 proc.) ir dviračiais (3 proc.), tačiau to nepakanka. Kaip ir automobilių stovėjimo aikštelių trūkumas gyvenamųjų daugiabučių namų kvartaluose yra miestiečių nepasitenkinimo priežastis.

Kita vertus, tvarių judumo priemonių įgyvendinimas dažnai kelia miesto gyventojų ir verslo pasipriešinimą. Tokia situacija susidaro ir dėl to, kad miestiečiai nemato kokią naudą šios priemonės gali duoti jiems asmeniškai ir nenori keisti judėjimo įpročių", - teigiama projekto aiškinamajame rašte.

"Klaipėdos miesto savivaldybė norėtų apžvelgti saugumo mieste, senamiesčio centrinės dalies bemotorėms transporto priemonėms ir gyventojų motyvavimo keisti mobilumo įpročius klausimus. Ką reiškia "mobilumo įpročius"? Pavyzdžiui, kad savaitgalį žmonės važiuotų ne automobiliu, o dviračiu arba viešuoju transportu", - kalbėjo J. Činauskaitė.

Pirmadienį miesto rotušėje vyko Savivaldybės tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdis, kuriame svarstyta, ar prisidėti prie šio projekto. Projekto paraiškos pateikimo terminas numatytas iki kitos savaitės vidurio.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder