Tauralaukio akmuo, dar vadinamas Velnio akmeniu, viena unikaliausių Klaipėdos vertybių, minimas legendoje apie miesto atsiradimą ir siejamas su jo raida, guli Dangės upės pakrantėje užmirštas ir mažai kam žinomas. Oficialiai įregistruotas į nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą kaip regioninės reikšmės pavienis mitologijos, archeologijos ir istorijos paminklas, akmuo yra gana lengvai pasiekiamoje vietoje, tačiau nėra nė vienos nuorodos, ženklo ar informacinio stendo, kaip jį pasiekti. Akmuo nėra įtrauktas ir į turistinius žemėlapius ar maršrutus.
Didžiulis, beveik 4 metrų ilgio, 3 metrų pločio ir 1 metro aukščio, pilkojo granito riedulys guli Tauralaukyje, kairiajame Dangės upės krante, istorinėje upės saloje. Šalia akmens stūkso senas piliakalnis, iš dviejų pusių juosiamas gilių upelių griovų. Netoliese akmens, ant piliakalnio, šalia kitų medžių keletas įspūdingo dydžio ąžuolų, kurie, matyt, yra čia kadaise buvusio didžiulio ąžuolyno reliktas. Akmens gretimybėje yra kitas kultūros paveldo objektas - senosios Tauralaukio kaimo kapinaitės.
Stalą primenantis Tauralaukio akmuo, dar vadinamas Velnio akmeniu, įspūdingas ne tik savo dydžiu, bet ir ženklais, kurie leidžia jį priskirti apeiginiams, mitologiniams akmenims. Ant jo viršaus yra du dubenėlio formos įdubimai. Iš vieno jų išeina latakėlis. Akmuo apskaldytas ir pažymėtas trimis kryžiais. Akylesni tyrinėtojai įžvelgia akmenyje ir žmogaus delno atspaudą, tačiau jo egzistavimas nėra paminėtas oficialiame apraše.
Prieš 200 metų Mažojo Tauralaukio ąžuolynas, kurio teritorijoje buvo ir šis akmuo, vadintas parku. Jame dažnai laiką leisdavo Prūsijos Karaliaus Frydricho II šeima ir eiliniai klaipėdiečiai.
"Klaipėdiečiai savaitgaliais mėgdavo išsinuomoję valtį Pilies griovyje plaukti į Tauralaukį, būtinai aplankant Velnio akmenį ir paliečiant penkių velnio nagų žymes ant jo", - rašoma Kęstučio Demerecko išleistoje knygoje "Klaipėdos istoriniai parkai ir želdynai".
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą