Vasaros koncertų estrada: idėjų belaukiant

Tačiau yra ir būgštaujančių, kad planuojama rekonstrukcija nepanaikintų pagrindinės estrados funkcijos.

Vietoje vienų metų - šešeri

1977-ųjų liepos 15 d. "Tarybinė Klaipėda" pranešė, kad miškelyje prie Tuberkuliozinio dispanserio "prieš kuri laiką suburzgė statybiniai mechanizmai", pradėta statyti koncertinė estrada.

Buvo konstatuota, kad iki tol beveik kasmet vykdavusios miesto dainų ir šokių šventės, moksleivių dainų šventės buvo rengiamos stadione, nelabai tikusiame chorų ar šokių ansamblių pasirodymams.

Architektas Juozas Baltrėnas ir inžinierius konstruktorius Vincas Žemaitis tikino, kad ruošdami projektą apvažinėjo daugelį miestų visoje SSRS ir Lietuvoje.

"Mes nutarėme sukurti ir dengtą estradą dainininkams, ir sėdimas vietas žiūrovams. Susidarė savotiškas amfiteatras, kurio viduryje įsikomponuoja 60 metrų ilgio ir 32 metrų pločio elipsės formos aikštelė šokiams ir žaidimams. Estradoje tilps 2 500 dainininkų. Jiems sustoti bus įrengta 17 eilių. Įėjimas numatomas iš šokių aikštelės per šešis skersinius takus. Stogą laikys 15 gelžbetoninių konsolių. Jų forma panaši i ledo ritulio lazdą, kurios trumpasis galas bus 10 metrų, o ilgasis - 18 metrų. Abiejų galų sudūrimo kampas sudarys 37 laipsnius. Iš pradžių buvome numatę statesnį sudūrimo kampą, tačiau Vilniaus inžinerinio statybos instituto akustikos katedra nurodė būtent 37 laipsnius. Tai užtikrina geriausią girdimumą. Visa konsolė svers 20 tonų. Kadangi tokio svorio ir ilgio gaminio neįmanoma transportuoti miesto gatvėmis, konsolės bus gaminamos iš dviejų dalių ir užmonolitinamos statybos aikštelėje. Estradai įrengti suprojektuoti surenkamojo gelžbetonio elementai, kuriuos visus gamina 2-oji gelžbetonio konstrukcijų gamykla. Stogą numatoma uždengti iš gontų, o iš vidaus apkalti medinėmis lentelėmis. Stogo aukštis nuo žemės sudarys 19 metrų", - rašoma minėtajame straipsnyje.

Buvo numatyta, kad priešais estradą pusračiu išsidėstys žiūrovų sėdimos vietos. Joms supilti reikėjo 40 tūkst. kub. m grunto.

"Šiuo pylimu, aukštėdamos po 12 centimetrų, kils į viršų suolų eilės. Iš viso bus 57 eilės, ir į jas galės susėsti 10 tūkstančių žiūrovų. Amfiteatro įrengimui bus naudojami standartiniai gatvių bordiūrai ir šaligatvių plytelės, suolai daromi iš medžio. Žiūrovai į savo vietas pateks per 8 takus - laiptelius, kurie bus įrengti iš užpakalinės pusės. Šiais takais per pertraukas žmonės galės nusileisti į apačią, kur bus įrengti įvairūs prekybos paviljonai, tualetai", - tada informavo estrados projekto rengėjai.

Rašyta, kad estradą pavesta statyti 1-ajai statybos ir remonto valdybai. Darbus planuota užbaigti 1978-aisiais, tačiau jie užtruko net iki 1983 m.

Dideliems šou

"Pavargusios" Klaipėdos vasaros estrados galimybių studija buvo pradėta rengti dar 2014-aisiais. Ją rengusi MB "Iconus" išgrynino keturias šio objekto ateities alternatyvas. Pagal pirmąją, siūlyta išlaikyti esamą situaciją investuojant į infrastruktūros palaikymą, aplinkos sutvarkymą bei sulaužytų suoliukų remontą.

Antroji alternatyva siūlė minimalius pakeitimus: išsaugoti esamus statinius, suformuoti papildomas patalpas po dengta dalimi, medinius suoliukus pakeisti betoniniais bei aptverti estrados teritoriją.

Trečiasis pasiūlymas - modernizuoti estradą, t. y. panaikinti žiūrovams skirtą estrados dalį, suformuoti papildomas erdves po dengta dalimi, įrengti rekreacinę infrastruktūrą (lauko treniruoklius, erdves grupiniams užsiėmimams, lauko teniso ir kitus sporto aikštynus).

Ketvirtąja alternatyva buvo pasiūlyta nugriauti visus šiuo metu esančius statinius ir kurti naują rekreacinį objektą.

Uostamiesčio politikai pritarė trečiajam variantui, tačiau sukilo chorinė bendruomenė. Buvo teigiama, jog nugriovus žiūrovų dalį bus suardyta estrados koncepcija ir funkcija. Tuomet principiniai sprendiniai dėl estrados ateities buvo atidėti, apsieita su minimaliu remontu - buvo demontuoti du žiūrovų suolų sektoriai, trys pakeisti naujais mediniais suolais ir dar du suremontuoti. Tokiomis sąlygomis renginiai koncertų estradoje vyko ir šiemet.

"Manau, kad sprendimas pasitvirtino. Dideliame šou renginyje vis tiek visi stovi. Nuardžius kraštinius suolus tapo lengviau privažiuoti su dviračiais, vežimais", - sakė Alvydas Lenkauskas, Žvejų rūmų, kuriems nuo 2012 m. pavesta prižiūrėti koncertų estradą, vadovas.

Anot jo, Žvejų rūmų darbuotojai rūpinasi, kad būtų pjaunama žolė, ravi, remontuoja suoliukus ir nuomoja šią erdvę renginiams.

"Nuomonės apie šio objekto perspektyvą neturiu. O jei ir turiu, nesakysiu, nes nenoriu tapti iešmininku. Strateginius sprendimus priima Savivaldybė", - kalbėjo A. Lenkauskas.

Anot pašnekovo, dabar koncertų estrada tinkama tik dainų šventėms ir dideliems šou.

Kilo diskusijos

Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio teigimu, miesto Tarybos Kolegija po galimybių studijos pristatymo taip ir nepriėmė galutinio sprendimo dėl koncertų estrados.

"Suteikta galimybė šiuo klausimu pasisakyti architektams ir urbanistams, kad jie pateiktų idėjas, kaip galima sutvarkyti ir pritaikyti ne tik pačią estradą, tačiau ir jos gretimybes. Todėl skelbiamas architektūrinis-urbanistinis idėjos konkursas. Mūsų tikslas - sutvarkyti koncertų estrados erdvę, kad ji būtų estetiška ir patraukli, kad joje galėtų vykti dainų šventės ir kiti sveikatingumo, sporto renginiai", - sakė N. Lendraitis.

Jo teigimu, estrada nėra įtrauktą į paveldo registrą ir nėra saugotina kaip architektūrinis darbas.

"Darbo grupėje tik esame diskutavę apie tai, jog šio objekto vertybė yra kupolas virš atlikėjų tribūnos. Teoriškai kalbant, gal galima pasikast ir į žiūrovų dalies pylimą, jame įrengti patalpas", - svarstė N. Lendraitis.

Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė pridūrė, jog urbanistinio-architektūrinio idėjos konkurso tikslas - parodyti visos teritorijos nuo Liepojos gatvės iki estrados bei jos gretimybių galimybes.

"Idėjos konkursas - atviras, bus skelbiami visi jam pateikti darbai, tik anonimiškai. Kai bus išrinkta geriausia idėja, bus paviešinta projektų autorystė. Beje, planuojama teikti premijas geriausių idėjų autoriams", - sakė M. Žekonytė.

Pašnekovė neslėpė, jog rengiant konkurso sąlygas kilo daug diskusijų dėl techninės specifikacijos.

"Mes turime atsižvelgti į chorinės bendrijos interesus ir lūkesčius, nes jie yra ir bus pagrindiniai koncertų estrados naudotojai", - patikino vedėja.

Idėja dėl idėjos?

Klaipėdos chorinės bendrijos "Aukuras" vadovas, dainų švenčių organizatorius Algirdas Šumskis jau planuoja būsimus renginius koncertų estradoje. Pasak pašnekovo, kitais metais čia numatoma rengti respublikinę moksleivių dainų šventę, skirtą Lietuvos 100-mečiui. O 2021 m. Klaipėdoje bus siūloma rengti grandiozinį Europos chorų konkursą.

"Natūralu, kad geriausia vieta šiems renginiams yra Klaipėdos koncertų estrada, tačiau dabar šis objektas tarsi pakibęs erdvėje ir nėra aiškumo dėl jo ateities. Savivaldybėje rengiamose architektūrinės-urbanistinės idėjos konkurso sąlygose nebuvo įvardinta, kad koncertų estrada - dainų šventėms ir masiniams renginiams skirtas objektas. Susidarė įspūdis, kad idėjos konkursas skelbiamas dėl idėjos. Chorinė bendruomenė žodžiu ir raštu pateikė savo pastabas. Pagrindinė mūsų pastaba buvo ta, jog idėjos konkursas būtų skelbiamas siekiant išlaikyti dainų švenčių ir masinių renginių vietą. Aiškiai įvardinome, kad objektas turi talpinti ne mažiau kaip 5 tūkstančius atlikėjų ir ne mažiau kaip 15 tūkstančių žiūrovų, kad būtų išsaugota amfiteatro struktūra, žiūrovinės dalies pylimas. Įsivaizduojame, kad projektą galima skaidyti į keletą etapų. Iš pradžių sutvarkyti pačią Vasaros estradą ir jos infrastruktūrą, atkurti išdraskytus elektros tinklus, įrengti persirengimo kabinas atlikėjams, tualetus. Kitu etapu galima vystyti estrados teritoriją, sukurti joje papildomas funkcijas. Koncertų estrados aikštė gali tarnauti ir krepšinio varžyboms, kaip kino salė po atviru dangumi, žiemą gali būti transformuojama į ledo areną", - svarstė A. Šumskis.

Pašnekovas pažymėjo, jog Vasaros koncertų estrados yra išskirtinis, tik Baltijos šalims būdingas sovietmečio paveldas.

"Jos buvo statytos specialiai dainų šventėms. Didesnės ar mažesnės estrados buvo sukurtos ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose ir net kaimeliuose. UNESCO dainų šventes paskelbė saugotinu nematerialios kultūros paveldu. Tad natūralu, jog turėtų būti saugotinos ir erdvės šioms šventėms organizuoti. Latviai ir estai tai suprato, tad šiose šalyse vasaros koncertų estrados yra puikios būklės, tvarkomos ir prižiūrimos. Dar daugiau, Rygoje dainų švenčių meką užsimota rekonstruoti. Broliai latviai ketina investuoti į šį objektą apie 20 milijonų eurų ir 2022 metais turėti erdvę, kurioje bus galima rengti ne tik dainų šventes, bet ir pasaulinio garso muzikos žvaigždžių koncertus. Lietuvoje gražiai sutvarkyta Pasvalio vasaros koncertų estrada, Telšiuose pastatyta nauja įspūdinga estrada, kuri tapo labai lankytinu objektu, tačiau geri pavyzdžiai - tik pavieniai, o visoje šalyje vasaros koncertų estradų būklė - apgailėtina. Šie objektai apleisti, išdraskyti. Tai padarė didelę žalą chorinei kultūrai", - konstatavo A. Šumskis.

Reikia tik pabaigti darbą

Architektas Zigmas Rutkauskas, kuriam Klaipėdos vasaros koncertų estrados projekto autorystė priskirta Tomo S. Butkaus, Vaido Petrulio ir Vasilijaus Safronovo monografijoje "Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990", patvirtino, kad Vasaros koncertų estrados projekto autorius buvo būtent architektas, šviesaus atminimo Juozas Baltrėnas.

Z. Rutkauskas taip pat pažymėjo, jog vasaros koncertų estrados buvo pastatytos specialiai dainų šventėms rengti.

"Vasaros estrados funkcija yra gera, tik išpildymas skurdus. Ją reikia sutvarkyti, išpildyti iki galo tai, kas buvo sumanyta. Tais laikais Vasaros koncertų estrada statyta iš labai skurdžių medžiagų, iš to, kas buvo prieinama - betono ir medžio. Kokybė jos - prasta. Mano nuomone, reikėtų uždengti Vasaros koncertų estrados žiūrovinę dalį šiuolaikinėmis, lengvomis, peršviečiamomis konstrukcijomis ir medžiagomis. Tada ją bus galima naudoti ir esant nepalankioms oro sąlygoms. Pylimą išlaikyti būtinai reikia, net ir paprastose salėse žiūrovams daromos pakylos, kad būtų geriau matomas vaizdas scenoje. Man nesuprantama, kodėl iki šių laikų ten laikomi tie supuvę mediniai suolai. Jau seniai galėjo juos pakeisti patogiomis, moderniomis plastikinėmis kėdėmis. Reikia dirbti, o ne liežuviu malti. Miesto valdžiukė nenori ir nesugeba prižiūrėti šio objekto. Lengviausia viską nugriauti ir kaip Jono kalnelyje padaryti kažką nereikšmingo už milijonus. Vasaros estrada ir Jono kalnelis - tai du mūsų valdžiukės sumanymai, kaip paimti pinigus, pasidalinti juos su kuo reikia, kažką, bet ką padaryti. Jono kalnelis ir Vasaros estrada - tai objektai, kurie nėra išmąstyti, išdiskutuoti. Aiškinti, kad reikalingas daugiafunkcis objektas, gali tik visiški neišmanėliai. Nei tais laikais, nei šiais daugiafunkciai objektai niekam nereikalingi", - savo nuomonę dėstė Z. Rutkauskas.

Susizgribo ir Vilnius bei Kaunas

Atnaujinti, rekonstruoti vasaros koncertų estradas susizgribo ir kiti didmiesčiai. Žinia, kitais metais Vilniuje, Vingio parko estradoje, vyks vienas didžiųjų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos renginių - Šimtmečio dainų šventė.

Dar praėjusiais metais buvo užsimota iki to laiko rekonstruoti parko estradą ir atnaujinti parko centrinės aikštės žolės dangą, tačiau jau dabar akivaizdu, jog nebus spėta to padaryti. Pasak Vingio parko estradą administruojančios viešosios įstaigos "Vilniaus miesto parkai" direktoriaus Laisvūno Budėno, šuo metu tik paskelbtas konkursas projektavimo darbams.

"Projekto tikslas - likviduoti avarinę situaciją, įrengti vietą orkestrui. Kapitalinis remontas nenumatytas. Infrastruktūrinius pokyčius ir plėtrą planuojame įgyvendinti kitu etapu, po 2018-ųjų", - sakė L. Budėnas.

Jau pristatyta architektūrinė vizija, kaip atrodys Dainų slėnis Kaune, Ąžuolyno parke. Ši dainų švenčių ir "Poezijos pavasario" renginių erdvė buvo įrengta prieš maždaug 80 metų pagal architekto Vladimiro Zubovo projektą. Tad skelbiant architektūrinį Dainų slėnio rekonstrukcijos projekto konkursą viena iš sąlygų buvo "suteikti Dainų slėniui šiuolaikišką architektūrinį įvaizdį, įvertinus architekto V. Zubovo sukurtą Dainų slėnio visumą, nekeičiant esamo reljefo".

Konkurso nugalėtojų projektas "Spindulys" parengtas prieš kelerius metus, tačiau tik sutvarkius žemės priklausomybės formalumus šiuo metu Kaune jis atsidūrė tarp svarbiausių dokumentų. Architektai pasiūlė Dainų slėnyje įrengti modernią sceną, apšvietimą, sėdimąsias vietas, persirengimo kambarius, tualetus, naujas automobilių statymo vietas. Projekto autoriai pabrėžė unikalų Dainų slėnio reljefą ir pasiūlė, kad tribūnos taptų tarsi meno kūriniu, reljefiniu piešiniu, kuris kistų priklausomai nuo žiūrovų judėjimo, apšvietimo. Šalia Dainų slėnio suprojektuoti du nuolatiniai pastatai: pagalbinis prie pagrindinio įėjimo, kuris veiks visus metus, ir persirengimo kambariai po tribūnomis. Pagal architektų sumanymą, apžvalgos aikštelė ir joje esantys laikini pastatai trauktų žmones ir ne renginių metu. Taip pat numatyta galimybė dalį chorų tribūnų išardyti ir transformuoti į laikiną sceną, pritaikytą įvairiems renginiams.