Praėjusio šimtmečio pradžioje pastatytą ir dar iki šiol Tabako fabriku vadinamą pastataą Bangų gatvėje 5A 2001 metais bendrovė "Philip Morris Lietuva" miestui atidavė už simbolinį litą. Netrukus pradėta galvoti apie jo pritaikymą kultūrai, būsimojo "Kultūros fabriko" projektavimas prasidėjo 2007 metais.
2011 metais prasidėjo pastato rekonstrukcija, statybų darbų pabaigos terminai ne kartą atidėlioti.
Šiandien vis dar vyksta smulkūs baigiamieji darbai, montuojama įranga, patalpos pritaikomos būsimiems rezidentams. Statinys dar ne iki galo įvertintas Valstybinės komisijos, paskutinieji dokumentai dar tvarkomi.
Įstaiga duris miestiečiams atvers penktadienį - tądien kiekvienas ir galės savo akimis išvysti, kaip miestas šimtametį pastatą pakeitė už apie 14 mln. litų.
Teritorijoje nugriauti menkaverčiai pastatai, sutvarkyta aplinka, o rekonstruotas 5 aukštų ir per 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas, nemaža dalis jo patalpų bus administracinės paskirties.
"Tai puikus konversijos pavyzdys: iš pramonės objekto padaryta erdvė kūrybinėms industrijoms.
Pagal sudėtingumą tai antras objektas po "Švyturio arenos", kėlęs galvos skausmą statybininkams, savivaldybei, operatoriams.
Bet nesklandumų pasitaiko atidarant net ir didžiausius stadionus. Ne išimtis ir ši įstaiga, bet viskas bus ištaisyta", - sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Artimiausius 15 metų inkubatoriaus veiklą privalės užtikrinti savivaldybės įsteigta VšĮ "Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra" (KEPA).
Anot įstaigos vadovės Raimondos Laužikienės, be kino, konferencijų, repeticijų ir renginių bei daugiafunkcinės salės daugiausiai vietos užima studijos ir biurai, kurių plotas - nuo 40 iki 100 kvadratinių metrų. Juos būsimieji rezidentai nuomosis lengvatinėmis sąlygomis.
Kas gali užimti naująsias patalpas, sprendžia speciali ekspertų taryba.
"Šiuo metu užimta apie pusė jų - dėl veiklos jose jau suderėta su 22 nuomininkais. Ir toliau juntamas didžiulis susidomėjimas galimybe čia įsikurti, dalį patalpų dar bandome pritaikyti būsimai veiklai", - pasakojo R. Laužikienė.
Anot jos, "Kultūros fabriko" projektavimo stadijoje atsižvelgta tik į kai kuriuos menininkų bendruomenės atstovų pastebėjimus.
"Parengus techninį projektą kažką keisti jau buvo vėlu. Tiesa, vienoje salėje pakeista grindų danga - kad būtų patogesnė šokėjams. Taigi, kiek galėjome, į pastabas atsižvelgėme", - priminė "Kultūros fabriko" projektą koordinavusi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.
Ji pridūrė, jog vienas pagrindinių šios įstaigos tikslų - ne užtikrinti sąlygas kūrybos procesams, o kūrybinių verslų vystymui.
"Manome, jog per pirmuosius 3 veiklos metus inkubatoriuje "gims" 30 smulkaus verslo įmonių", - paaiškino ji.
Lietuvoje yra 9 kūrybinių verslų inkubatoriai, Klaipėdoje esantis - didžiausias iš jų. Savivaldybei ši įstaiga kasmet kainuos apie 100 tūkst. litų: manoma, jog pirmuosius veiklos metus susidarys būtent toks pajamų ir išlaidų skirtumas, kuris ir bus padengtas iš miesto biudžeto. Be to, tikimasi, jog inkubatorius greitai taps savarankišku ir apsieis be valdžios pagalbos.
Uostamiesčio valdžia siūlo nelinksniuoti ir objekto kainos: palyginus plotą ir išleistus pinigus paaiškėja, kad vienas pastato kvadratinis metras atsiėjo apie 3,5 tūkst. litų - esą palyginus nedaug su naujais tokio dydžio objektais.
"Kultūros fabriko" atidarymo ceremonija vyks penktadienį 18 valandą, iš karto po to jame prasidės renginiai: bus demonstruojamas trumpametražis filmas "Triukšmadarys" su Valentinu Masalskiu, vyks Baltijos šalių mados festivalis "IKRA mada", teatralų, muzikantų pasirodymai. Visi šie renginiai bus nemokami.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą