Lietuvių santykis su medžiu nuo senų laikų yra itin artimas, pagarbus ir sakralus. Todėl masiškai kertami seni medžiai net "ant asfalto" gimusiems ir užaugusiems miestiečiams atrodo pernelyg barbariškas veiksmas. Žurnalistams pastaruoju metu tenka išklausyti ne vieną skundą dėl neva nepagrįstai nukirstų sveikų senų medžių, dėl pernelyg aukštų sodinamų naujų medžių kainų, nepagrįstų jų atrankos kriterijų, dėl prastėjančios miesto ekologinės būklės. Kai kurie klaipėdiečiai abejoja ir miesto tvarkytojų kompetencija bei pasigenda argumentacijos.
Nauji nekompensuoja?
Asociacijos "Klaipėdos žalieji" pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė primena, kad Klaipėdos savivaldybės 2013-2020 metų strateginiame plėtros plane deklaruojamas tikslas tapti aplinkai nekenksmingu, žaliuoju miestu.
"Jis yra sunkiai įgyvendinamas, nes stebėdama, kaip mieste, ypač centre, beatodairiškai kertami medžiai, supranti, kad einama ne gražaus tikslo, bet dykynės link. Vyksta masiškas medžių kirtimas. Pamirštama, kad medžių masyvai sulaiko užteršto oro srautus - 60-70 procentų juose esančių dulkių nusėda ant medžių, krūmų. Vienas vidutinio dydžio medis per parą pagamina reikiamą kiekį deguonies trims žmonėms. Klaipėdoje nedaug poilsio zonų, bet ir tos darosi triukšmingos. O kad aplinka daro įtaką žmogaus nuotaikai, psichinei sveikatai, savijautai, aiškinti nereikia. Tik ką pasodinti medžiai nei po metų, nei po dvejų nekompensuos ekologinės pusiausvyros mieste", - dėsto žalioji.
Ir tai - tik paskutinė bei viena iš daugelio pastaruoju metu "Vakarų ekspresą" pasiekiančių miestelėnų nuomonių.
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas"
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą