Dirbtines ir natūralias eglutes keičia daniški kėniai

Artėjant didžiausioms metų šventėms klaipėdiečiai namus puoš daniškais kėniais. Tokią nuomonę galima susidaryti pakalbinus kalėdinėmis žaliaskarėmis prekiaujančius verslininkus. Tradicija namus puošti dirbtinėmis eglutėmis taip pat keliauja į praeitį, nes šios, kaip teigia prekiautojai, - neekologiškos ir netvarios.

Eglučių pardavėjai pastebi, kad šiemet žaliaskarėmis klaipėdiečiai pradėjo domėtis gerokai anksčiau nei pernai. 

Žmonės eglutes rezervuoja iš anksto, domisi jų pasiūla ir kainomis. Deja, pardavėjai jiems gerų naujienų neturi. Panašu, kad šiemet kylančios kainos įsisuks ir į žaliaskarių verslą.

Prašo kėnių

Klaipėdietis Algimantas eglutes ir kėnius uostamiestyje pardavinėja jau ne pirmus metus. Nors kalėdinė prekyba dar neįsibėgėjo, Algimantas šiomis dienomis sulaukia daug skambučių ir elektroninių laiškų. Klaipėdiečiai iš anksto rezervuoja eglutes įmonėms, mokykloms ar darželiams.

„Dažniausiai visi prašo kėnių. Jau kelintus metus iš eilės jų populiarumas tik auga. Deja, šiemet už kėnius, ypač daniškus, teks mokėti daugiau. Kiek žinau, kėnių savikaina šiemet pakilo ir pačioje Danijoje. 

Mes vežame juos iš ten, vietoje neauginame. Kiek konkrečiai brangs šie medeliai, pasakyti negaliu. Pavyzdžiui, pernai už kėnį prašėme 20 eurų, o šiemet kaina bus maždaug 5 eurais didesnė“, - sakė Algimantas.

Anot jo, kėniai „topų“ viršūnėje karaliauja jau 3-4 metus. Klaipėdiečiai juos vertina, nes kėnių spygliai mažiau byra, jų forma yra taisyklinga, o kalėdinį įvaizdį stiprina vešlūs, sodriai žalios spalvos spygliai, purios šakos.

10 metų eglutes ir kėnius parduodantis Algimantas teigė pastebėjęs, kad įprastas lietuviškas eglutes labiau perka vyresnio amžiaus klaipėdiečiai. Tą daro iš įpročio ir pagarbos lietuviškoms tradicijoms.

Neatlaikė konkurencijos

15 metų dirbtines eglutes gaminusios bendrovės „Klaipėdos eglė“ direktorė Yolana Slusnys teigė, kad veiklos įmonė nebevykdo jau kelerius metus.

„Prekybos centrai užsako eglutes iš Kinijos, Tailando, mums nenori didinti kainų. Jie pirkdavo iš mūsų savo nustatytomis kainomis ir darydavo grąžinimus. Neparduotas grąžindavo sugadintas, apdaužytas, sulamdytas. 

Medžiagų kainos kyla, mokesčiai tik didėja, ilgainiui supratome, kad nedirbti apsimoka labiau, nei dirbti“, - sakė Y. Slusnys.

Artėjant Kalėdoms verslininkei dėl sustabdytos veiklos širdies neskauda. Anot jos, rinka pati padiktavo sprendimą, moteris užsiima kitu verslu.

Dirbtinės - netvarios, nemadingos

Natūraliomis eglutėmis prekiaujančios elektroninės parduotuvės „SilverTree“ vienas iš bendraturčių Šarūnas Peikštenis mano, kad gyvename laikmečiu, kai plastikinės eglutės nebeatitinka dabartinių visuomenės poreikių.

„Parduodame tik natūralias eglutes ir kėnius. Pasisakome prieš plastikines, nes jų net perdirbti neįmanoma, jos netvarios. 

Dirbtinės eglės - tai plastikas, sulietas su metalu. Anksčiau ar vėliau jos nugula sąvartynuose ir teršia žemę. Natūralios gi - auginamos tvariai, plantacijose. Augdamos absorbuoja anglies dvideginį, o tai svarbu kovojant su pasauline klimato kaita“, - savo poziciją dėstė Š. Peikštenis.

Jis taip pat teigė, kad įprastos lietuviškos žaliaskarės jau kelintus metus iš eilės konkuruoja su daniškais kėniais ir, panašu, šią kovą pralaimi.

„Kiek žinau, Lietuvoje taip pat kėnius augina ir parduoda, bet dėl jiems palankaus daniško jūrinio klimato gražiausi medžiai užauga būtent Danijoje. 

Mes parduodame ir lietuviškus, ir daniškus. Šiemet pirmosios eglių rezervacijos prasidėjo dar spalio mėnesį“, - pasakojo Š. Peikštenis.

Eglučių rezervavimo vajus, sakė pašnekovas, prasideda paskutinėmis lapkričio dienomis ir tęsiasi iki gruodžio 10 dienos imtinai.

Perka paslaugą

Elektroninė eglučių užsakymo platforma „SilverTree“ veikia 8 metus. Kasmet pirkėjų ratas didėja, nes jos įkūrėjai rado patogų sprendimą - internetu užsakius eglę arba kėnį, medelį pardavėjai patys pristato į namus, o šventėms pasibaigus - atvažiuoja ir išsiveža. Ši paslauga, priklausomai nuo pasirinktos eglės ar kėnio aukščio, kainuoja apie 60 eurų.

Š. Peikštenis sako, kad nuo pat veiklos pradžios šios idėjos sumanytojai daug dėmesio kreipė į eglučių ir kėnių grožį, tad iš žaliaskares auginančių ūkininkų įsigyja tik kokybiškus, šventiškai atrodančius medžius. 

Tai, anot Š. Peikštenio, pirkėjai įvertina palikdami atsiliepimus elektroninėje parduotuvėje. Populiariausios, kasmet labiausiai perkamos žaliaskarės yra dviejų aukščių - apie 1,6 ir 2 metrų. Tokias dažniausiai užsako didmiesčių: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai.

Lietuviškas eglutes labiau perka vyresnio amžiaus klaipėdiečiai, daniškus kėnius - jaunos šeimos.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder