Žardininkų aikštės projektas - be originalių sprendimų

Projektą pristatę sostinės įmonės "LB Baltik" direktorius Darius Sabaitis ir Nastė Jaksebogaitė pateikė pasiūlymus, kurie buvo suformuoti atsižvelgiant į technines sąlygas, parengtas Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistų.

Projekte numatyta aikštės dangą pakeisti betoniniu rusvo ir pilko atspalvio smulkių trinkelių grindiniu, kuris derėtų prie jau esamos naujos dangos, įrengtos privatininkų lėšomis. Ant grindinio bus pažymėti dviračių takai, įrengti stovai dviračiams.

Žardininkų aikštę siūloma apšviesti dviejų tipų šviestuvais: vertikaliais senovinio žibinto formos ir grindiniais. Klasikinius medinius suolus siūloma statyti aikštės pakraščiuose, pačią aikštę paliekant praeinamą. Ant visų suolų, pasak projektuotojų, vienu metu galės atsisėsti 40 žmonių. Medinė apdaila numatyta ir ant šiukšlių dėžių, kurių dizainas priderintas prie suolų.

Aikštę turėtų papuošti betoniniai vazonai gėlėms ir pakabinami gėlynai ant apšvietimo stulpų. Aikštės pakraštyje pasiūlyta pasodinti keletą eglių.

Itin daug diskusijų pristatymo metu kilo dėl aikštės pritaikymo neįgaliesiems. Čia yra laiptai, kylantys komercinių patalpų link, ir būtent suprojektuotas nusileidimas neįgaliesiems bei mamoms su vežimėliais vertintojams pasirodė pernelyg status.

Projektuotojai paprieštaravo, esą šių laiptų neįmanoma pritaikyti neįgaliesiems pagal nustatytas normas, nes tuomet nusileidimas turėtų būti 15 metrų ilgio. Tuomet pažymėta, jog turėtų būti įrengti bent turėklai.

Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda atkreipė dėmesį, jog aikštės danga turėtų būti universalaus dizaino, tai yra pritaikyta ne tik sveikiems ar judėjimo negalią turintiems, bet ir asmenims su regėjimo negalia.

"Aikštėje specialiomis trinkelėmis su faktūra turėtų būti specialiai pažymėti takai, kliūtys akliesiems ir silpnaregiams. Tai turi būti daroma iš karto, kad vėliau nereikėtų papildomai investuoti", - pažymėjo L. Dūda ir rekomendavo suderinti projektą su Neįgaliųjų taryba.

Jam pritarė ir Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kąstytis Macijauskas bei Tarybos narys Vidmantas Plečkaitis, pateikęs vienos aikštės Liepojoje pavyzdį.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė gynė projektuotojus sakydama, jog tai nebuvo numatyta projekto techninėje užduotyje.

K. Macijauskas pristatymą pavadino "dainuojamąja poezija", nes sprendiniai buvo išdėstyti tik plane, kuris buvo demonstruojamas skaidrėje, be vizualizacijos, be išsamios esamos padėties dokumentacijos.

"Gal jus nuvežti parodyti tą aikštę", - siūlė valdininkas, pyktelėjęs dėl to, kad projektuotojai nesugebėjo įvardinti, kurioje tiksliai vietoje, kokios rūšies ir kiek eglių žadama pasodinti.

"Kodėl eglės, o ne pušys? Mano nuomone, ten yra gana daug vietos ir galima formuoti vertikalių želdinių kompoziciją", - dėstė K. Macijauskas.

Architektūros poskyrio vyriausiasis specialistas Mindaugas Petrulis sukritikavo šviestuvų dizaino pasirinkimą. "Šitas šviestuvų dizainas naudojamas Klaipėdos senamiestyje, o Žardininkų aikštėje, manau, turėtų būti modernesni, funkcionalesni šviestuvai", - pažymėjo jis.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila pareiškė pasigendąs įdomesnių, originalių projektuotojų sprendimų. Jo nuomone, suolai turėtų būti ne aikštės pakraščiuose, o sudaryti poilsio zonas, galbūt net su stalais. Politikas taip pat pasiūlė aikštėje numatyti vietą, kurioje galėtų būti mažosios architektūros akcentas, galbūt kokia skulptūra.

I. Šakalienė į politiko pasiūlymus replikavo, jog suolus prie stalų užsės benamiai, o ir kokia gali būti skulptūra ar paminklas "tokioje" aplinkoje.

A. Vaišvila pasipiktino tokiu požiūriu. "Benamiai taip pat žmonės. Jeigu statydami suoliukus mieste galvosime apie tai, kad ant jų sėdės tik benamiai, tai gal iš viso nieko nedarykime?" - atsikirto jis.

Visgi Miesto tvarkymo skyriaus vedėja projektuotojams išreiškė pastabą dėl dviračių stovų, kurie, anot dviratininkų, tik laužo ratus, ir rekomendavo kitokio dizaino stovus.

D. Sabaitis pasiteisino, jog fantazijos pademonstruoti neturėjo galimybių, nes dalis aikštės jau sutvarkyta ir pagal tai buvo pateiktos detalios techninės sąlygos. Pasižymėjęs kritikų pastabas jis pažadėjo aikštės tvarkybos projektą pakoreguoti.

Beje, preliminari vilniečių pateikto projekto vertė - 280 555 eurai.

Šiais metais tikimasi suderinti aikštės tvarkybos aprašą, o kitąmet, jeigu bus skirta lėšų jos tvarkymui, bus skelbiamas konkursas projektui įgyvendinti.