"Tos teorinės skolos menkina savivaldybės rodiklius. Prastai atrodome. Gal reikėtų inicijuoti pataisas, kad tokių teorinių skolų nebūtų", - šiandien vykusiame Klaipėdos savivaldybės miesto tarybos kontrolės komitete svarstė politikas Algirdas Grublys.
Tokių teorinių skolų už nesumokėtą žemės nuomos mokestį Klaipėdos miesto savivaldybė šiai dienai yra suskaičiavusi 14 milijonų litų. Teorinėmis jos įvardijamos todėl, kad daugelis šių skolininkų - bankrutuojančios nemokios įmonės, iš kurių jau nėra ką paimti.
Vis gi esą neskubama tų skolų palaidoti, mat įmonė, arba asmuo bet kada gali pagerinti savo finansinę būklę, pavyzdžiui, gauti palikimą, ar laimėti loterijoje.
Administruoti šį mokestį savivaldybės iš valstybinės mokesčių inspekcijos perėmė 2003 metais - esą jau tuomet buvo nemažai skolų. Per dešimtmetį skolos dar labiau padidėjo.
"Tol kol įmonė neišregistruota iš registro, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas, nepaisant to, kad įmonė turi bankrutuojančios įmonės statusą. Pavyzdžiui, vienai tokiai įmonei kasmet priskaičiuojame 1 milijoną žemės nuomos mokesčio skolos. O kai jau įmonė išsiregistruoja, tos skolos nurašomos, kaip beviltiškos. Šiai dienai turime nurašyti skolas 10 įmonių, kurių bendra skolos suma sudaro 350 tūkst. litų", - politikams paaiškino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.
Įsiskolina ne tik įmonės, bet ir asmenys. Savivaldybės atstovė paminėjo vieną žmogų, kuris dalyvavo žemės nuomos aukcione ir pasiūlė didžiausią kainą, tačiau tapo nemokus. Nepaisant to, žemės nuomos mokestis jam yra skaičiuojamas ir jis šiai dienai yra skolingas 3 mln. litų.
"Šis žmogus turėtų iškelti sau bankroto bylą, kitaip tos skolos ir toliau kaupsis", - pažymėjo valdininkė.
Skolos yra ne tik kruopščiai registruojamos, bet ir stengiamasi jas išieškoti teismo keliu.
"Bėda yra ta, kad mes esame tie, kurie atsistoja į kreditorių eilės galą", - pastebėjo A. Špučienė.
Šiais metais pavyko išieškoti tik 550 tūkst. litų skolų, o praėjusiais - 1,2 mln. litų.
4 įmonės yra sudariusios taikos sutartis ir moka dalimis.
"Deja, daug kas slapstosi, keičia adresus. Bet kontrolė vykdoma griežtai. Aš manau, kad šių skolų buvimas registre nėra blogybė. Didesnė problema yra įmonių nemokumas. Įsigijo didžiulius pastatus, jokia veikla ten nevykdoma, tad nėra iš ko mokėti. Iš tų 40 didžiausių mūsų skolininkų jau nėra ką atimti", - pasakojo A. Špučienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą