"Žinoma, pavargsti būti uždarytas"

Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas? Ar jūs jau dirbate?

Gyvenimas pasikeitė labai smarkiai. Dirbu tomis pačiomis valandomis, bet nuotoliniu būdu. Iš pradžių turėjau problemų dėl ryšio. Pirmą dieną buvo sunku prisijungti. Dirbu kompiuteriu, man yra peradresuojami iš kabineto visi telefoniniai skambučiai. Su bendradarbiais bendraujame skambindami vieni kitiems, tariamės visais klausimais, bet džiaugsmo mažai. Tikriausiai taip yra visiems.

Vienas dalykas, kai tu sėdi darbe ir dirbi, ir kitas - nuotolinis būdas. Tai du skirtingi dalykai. Ir niekas manęs neįtikins, kad gali padaryti lygiai tą patį ir lygiai tiek pat. Tikrai ne. Ir darbo sparta visai kita. Negali nueiti ir iš karto pasakyti kolegai, kad darom tą ir tą. Pusė mano darbuotojų dirba įprastai, o pusė nuotoliniu būdu. Ryšį palaikau su visais. Matau, kad Savivaldybė tvarkosi gana gerai. Nieko nepadarysi, ateina tokie išbandymai, kuriuos reikia atlaikyti.

Ar klaipėdiečiai jums ir koronaviruso pandemijos metu skambina ir piktinasi dėl kokios nors netvarkos mieste, ar bent jau šiame fronte ramu?

Sulaukiu labai daug skambučių įvairiais klausimais. Būna ir piktų skambučių, pavyzdžiui, dėl likusių nesutvarkytų vėjovartų. Net iš privačių teritorijų žmonės reikalauja pašalinti medžius. Bandau jiems paaiškinti, kad mes tikrai to nedarysime. Tai privačių savininkų reikalas. Pasitaiko keistokų skambučių. O juk esant tokiai situacijai turėtų būti visų susiklausymas.

Manau, kad pasaulis po šito viruso gerokai pasikeis. Tikiuosi, kad ir žmonių mąstymas bent truputį keisis. Juk tikrai esame per daug dideli vartojai, per daug kenkiame gamtai - tiek žmogus, tiek pramonė.

Atrodė, kad mūsų karta nugyvens be karo, bet, pasirodo, taip nebus. Žinoma, virusas yra kitoks karas. Bet jo negali lyginti su kokia nors eiline epidemija, nes labai didelis užkrečiamumo laipsnis.

Iš kokios šalies jūs grįžote?

Iš tos, kur dabar negerai, iš Madrido. Buvau pas dukrą. Paskutinę dieną mes dar turėjome eiti į miuziklą. Kai sužinojome, kad jis atšauktas, ieškojau būdų, kaip grįžti anksčiau namo, nenorėjau kelti panikos dukroms. Pamačiau, kad šansų jokių nėra. Bilietai buvo žiauriai pabrangę. Nekalbant apie kainą skrydis - 28 valandos su keliais persėdimais. Tad nusprendžiau rizikuoti. Penktadienį išskridau į Londoną, o šeštadienį rytą parskridau į Lietuvą. Kai skridau iš Madrido, lėktuvas buvo praktiškai tuščias - buvo gal tik kokie 35 žmonės. Tame mieste jau buvo uždarytos mokyklos, jau daug kam buvo leidžiama dirbti nuotoliniu būdu, bet panikos nebuvo.

Jau grįždama iš kelionės supratau, kad tai labai rimti dalykai.

Grįžau jau su kaukėmis. Ir darbe aš visada turiu porą kaukių ir kai kur nors važiuoju, visada pasiimu porą jų. Anksčiau, būdavo, iš manęs ir pasišaipydavo, bet dabar jau niekas nebesišaipė, šeimos nariai netraukė manęs per dantį. Matyt, turiu tokį savisaugos instinktą.

Kaip jūs jaučiatės atsidūrusi saviizoliacijoje?

Virtuvėje dariausi kavą, televizorius buvo įjungtas, tad išgirdau, kaip vienas psichologas palygino tai su bausmės atlikimu. Visi tie, kurie dabar yra izoliuoti nuo visuomenės, tarsi uždaryti į kalėjimą. Kalėjimas irgi yra savotiška saviizoliacija. Žinoma, kad sudėtinga. Savaitė jau praėjo, viskas gerai, jokių simptomų nejaučiu. Esu rami, bet negali žinoti, kas bus toliau. Kai nieko negali pakeisti, belieka susitaikyti su esama situacija. Liko laukti dar savaitėlę, tikiuosi, kad viskas bus gerai.

Ką jūs veikiate būdama saviizoliacijoje, nes tikriausiai, nepaisant darbo nuotoliniu būdu, turite kur kas daugiau laiko?

Tvarkausi spintas, dirbu visus kitus darbelius, kuriems anksčiau niekada neužtekdavo laiko. Ačiū Dievui, turime kiemą, tai bent į jį išlendame. Labai gerai suprantu, kam reikia saviizoliacijos, todėl laikausi visų nurodymų. Žinau, kad privalau elgtis atsakingai. Iki šiol neturėjau jokio kontakto su išore ir, manau, išlaikysiu tai visą tą karantino laikotarpį iki galo. Žinoma, pavargsti būti uždarytas. Labai gerai suprantu žmones, kurie uždaryti mažose patalpose, jiems iš tikrųjų labai sudėtinga. O mes dar galime palipti laiptais, nusileisti. Padarau mankštą. Ją, nors labai neilgai - 5-7 minutes, darau kiekvieną rytą jau kelerius metus. Šio savo įpročio nepakeičiau.

Bandau gyventi tokį patį gyvenimą. Atsikeli, apsirengi taip, kaip eitum į darbą. Geriausia laikytis įprasto režimo, kitaip labai sudėtinga.